Kūčių stalas pagal senolių papročius
News Bridgepix nuotr.
Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai eina prie balto Kūčių stalo. Pabandykime ir šiemet nors šiek tiek priartėti prie senolių tradicijų.
Dažniausiai Kūčių stalui ruošiama 12 patiekalų - tiek buvo Kristaus apaštalų, metai turi 12 mėnesių, 12 valandą nakties gimė kūdikėlis Jėzus.
Kūčių stalas - šeimos jungtis - dengiamas vakarėjant, kai sutvarkyti, papuošti namai, šeima po pirties švariais drabužiais apsirengusi, o šeimininkė baigia ruošti valgius.
Visi valgiai dedami į mažus dubenėlius, nes Kūčių vakaro stalas - tai pasninko pabaiga, apogėjus - persivalgyti nevalia. Tai daugiau visos šeimos pabuvimas drauge, pašnekesiai apie nuveiktus darbus, apie šeimos vertybes, apie išėjusiuosius ir pan.
Laikantis papročių, reikėtų iš anksto pasirūpinti šieno, į kurį galima įmaišyti sausų mėtų, kad kvepėtų ir priviliotų gerųjų dvasių. Šieną galima paskleisti ant viso stalo arba padėti tik toje vietoje, kur stovės kryželis ir paplotėliai, bei uždengti balta linine staltiese. Galima šieno įdėti tik į lėkštutę ir uždengti plona balto audinio skiautele. Tai simbolizuoja ėdžias, į kurias buvo paguldytas kūdikėlis Jėzus.
Stalą turėtų dengti visa šeima. Stalo viduryje šeimininkė deda paplotėlius ir kryželį, o šeimininkas - suraikytą duoną. Arčiau vidurio reiktų padėti žirnius, pupas, o kitiems valgiams vietos galima ir nebetaikyti.
Nuo seno greta paplotėlio ir kryželio ant stalo statoma žvakė, simbolizuojanti Betliejų apšvietusią žvaigždę Kristui gimus, jo mokslo šviesą, pasaulio atsinaujinimą, primenanti vakarienėje dalyvaujančių mirusiųjų vėles. Žvakės šviesa siejama su viltimi, šeimos vienybe, apsauga nuo nelaimių.
Ant balta staltiese uždengto stalo taip išsirikiuoja visa metų ir gyvenimo pilnatvė, paversdama Kūčių vakarienę šventa padėka.
Prie stalo reikia palikti vietą mirusiems šeimos nariams, padedant lėkštutę su eglės šakele. Manoma, kad Kalėdų naktį artimųjų vėlės sugrįžta pasivaišinti nuo Kūčių stalo. Joms rūpi, ar jų pradėti darbai tęsiami, ar jų namuose taika ir ramybė. Dėl to dažna lietuvių šeima nakčiai stalą palieka padengtą.
Prie Kūčių stalo iki praėjusio šimtmečio vidurio šeima rinkdavosi danguje pasirodžius Vakarinei žvaigždei (apie 18-19 val.). Susėdus, maldą pradeda vyriausiasis šeimos narys. Pradėdamas vakarienę vyriausiasis dalija kalėdaitį (paplotėlį) - mišių aukos, vienybės su Dievu, vienybės šeimoje simbolį, kiekvienam šeimos nariui duodamas atsilaužti ir linkėdamas tik jam vienam kažko trokštamo ir labai prasmingo. Linki laimingai sulaukti kitų Kūčių, kad visi šeimos nariai mylėtų vienas kitą, būtų sveiki. Paplotėlis valgomas susikaupus, tylomis.
Kūčių stalo valgių būtina paragauti visų po truputį, kad pagerbtumėte savo ir kitų triūsą.
Visoje Lietuvoje būdingi Kūčių valgiai: kūčiukai, aguonpienis, silkė, žuvis, grybų patiekalai, avižinis ar spanguolių kisielius, žirniai, kviečiai. Rytų Lietuvai būdingesni kviečiai, žemaičiams - kanapių valgiai, spirginė, sriubalinė, šutintos bulvės, dzūkams - grybų sriubos, grikių miltų patiekalai, suvalkiečiams - žirniai, obuoliai, šalti patiekalai.
Gyvenimas













