Naujienos
Mėnraštyje "Naujasis Židinys" yra skiltis "Dienoraštis", kurioje įvairūs žmonės, redakcijos paprašyti, parašo maždaug 11 000 ženklų tekstą, kuris yra arba realus dienoraštis, arba jo imitacija. Aš suimitavau. Imitacija buvo publikuota "Židinyje" gruodžio mėnesį.
Miegas
Spalio pabaiga. Kontoroje beveik dvidešimt minučių stebėjome miegantį bendradarbį. Veiksmą jis atliko primityviai – priglaudė galvą prie sienos ir tiek. Kai pabudo ir atraudonavo mūsų pasišaipymus, sukūrėme memuarinį reitingą – kas darbo vietose miegojo keisčiausiai.
Paaiškėjo (na, tai buvo galima numatyti), kad miego keistumas ir gerovė tiesiogiai susiję. Tie, kurie darbą ir teisę miegoti jame gavo po nepriklausomybės, atsidūrė reitingo dugne. Pasiginčijus, ar miegojimas paskaitose yra darbo vieta, jiems beliko banalybės: miegoti užsikniaubus ant stalo, visuomeniniame transporte, teatre, koncertuose ir kine.
Kontoros sẽniai lenktynes laimėjo, bet jų pasiūla taip turėjo griežtus žanrinius rėmus – visi incidentai įvyko sovietų kariuomenėje. Kadangi rusai už tarnybą mokėdavo po kelis rublius, kontora sutiko – tai buvo darbas. Trečią miego reitingo vietą laimėjo programuotojas, kelis kartus užmigęs dienos budėjimo metu, stovėdamas šalia spintelės. Nežinau, ar Lietuvos kariuomenėje liko šios funkcijos, bet pas rusus tai buvo labai varginančios pareigos – seržantas kasdien paskirdavo tris kareivius, kurie parą budėdavo kareivinėse. Darbas vykdavo slenkančiu grafiku – vienas miegodavo 4 valandas, kitas keturias valandas nejudėdamas stovėdavo šalia kuopos vado kabineto durų, trečias keturias valandas valydavo grindis ir tualetus. Po keturių valandų pasikeisdavo. Sunkiausia buvo ištverti ...
Berašydamas prisiminiau savo grįžimą iš armijos. Nusitempiau į tuometinę „Laumę“ kursiokę, ir pradėjau pasakoti:
- Praporščikai, nariadas, manevrai...
Ir pamačiau, kad pašnekovė virtuoziškai, neprasižiojusi, nusižiovavo. Užtilau ir apsidairiau – visas rūsys buvo nusėstas porelių, o eteryje šiugždėjo frazių likučiai: „praporščikai, nariadas, manevrai“. Merginos žiovavo. Daugiau niekada apie armijos nuotykius nebepasakojau. Kontoros miego reitinge pirmą vietą užėmė mano giminaitis, lenktynėse sudalyvavęs netiesiogiai. Jis užmigo tabaluodamas parašiuto diržuose, su automatu už nugaros. O man atiteko antroji vieta.
Tobula septynių minučių kelionė
Lapkričio pradžia. Nerimavau dėl vieno dalyko – kad traukinukas bus tuščias, geležinkeliečiams nusibos ir jie jį uždarys. Maršruto "Vilnius – Oro uostas" tvarkaraštį lengvai ras tik tas, kuris jau išmano tinklapio www.litrail.lt struktūrą. O kas daugiau važinės tuo maršutu, jei ne smalsuoliai ir dykynėtojai. Stotyje bilietą nusipirkau kasoje, ir be reikalo – juos pardavinėjo dvi konduktorės traukinuko viduje. Kodėl dvi? Paslaptis paaiškėjo pasiekus tikslą.
Iš oro uosto vagonas su motoru atvažiavo beveik pilnas. Vilniuje, be manęs, įlipo dar dešimt žmonių – neblogai. Vėliau perskaičiau geležinkeliečių pranešimą spaudai, kad projektas galų gale panaudoti egzistuojančią atšaką link Kirtimų visiškai pasiteisino. Dar girdėjau gandą, kad keleivinį maršrutą pratęs iki Salininkų. Tai būtų visiškas gėris – dar viena stotelė, dar vienas civilizacinis elementas. Nes aksioma yra tokia – nėra geležinkelio, nėra miesto. 2 psl. >
Milda W 2009-03-31 01:48
as gi gyvenu netoliese Victorios parko!bet dar nebuvau jame..teks apsilankyti, apsizvalgyti ar...
Kazys 2009-01-25 09:51
Londonas ir kiti daugiamilijoniniai miestai rodo kad zmogui 'milijoniniuose' samburiuose gyventi...
Algirdas 2009-01-19 23:24
Labai patiko autoriaus rasinys
Don Pablo 2009-01-12 18:23
apie tuos žvejus ir sektantus tai žiauriai juokinga :D