Naujienos
Prieš kurį laiką Rusijoje baigėsi televizijos šou „Rusijos vardas“. Pažymėtina, kad galutiniame kandidatų dvyliktuke dominavo ir galiausiai tris pirmąsias vietas užėmė istoriniai Rusijos valdovai. Pirmoji vieta atiteko kunigaikščiui Aleksandrui Neviškiui, išgarsėjusiam XIII a. pergalėmis prieš švedus ir vokiečius. Jį renginio metu vaizdžiai pristatė metropolitas Kirilas, kuris šiandien yra laikinai einantis pareigas Rusijos patriarchas. Jo teigimu, svarbiausiu Aleksandro Neviškio nuopelnu tapo tai, kad jis pasitelkęs sumanią diplomatiją (daugiausia santykiuose su Aukso Orda) ir kardą (daugiausia santykiuose su Vakarais) sugebėjo išsaugoti Rusijos civilizacinį tapatumą, padėjo jo pagrindus. Antrasis liko XX a. pradžios Rusijos reformatorius Piotras Stolypinas, kuris kartą, komentuodamas šalies radikalų (kurie jį ir nužudė) idėjas ir veiklą, pasakė: „Jiems reikalingi didieji sukrėtimai, o mums reikalinga didžioji Rusija.“ Tam tikra prasme jo iškilimą į antrąją vietą lėmė ir tai, kad jį pristatė charizminis aktorius ir režisierius Nikita Michalkovas. O štai trečiąją vietą užėmė Josifas Stalinas. Tai tapo staigmena, kurios buvo galima tikėtis (kai tik projektas startavo, Stalinas iš karto pradėjo užtikrintai pirmauti ir rugpjūtį organizatoriai buvo „priversti“ – tik neaišku kieno – sustabdyti balsavimą ir anuliuoti jo rezultatus, paaiškindami savo sprendimą „spamerių“ – informacinių šiukšlių internete skleidėjų – veiksmais).
Kaip vertinti?
Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas, komentuodamas balsavimo rezultatus, pasakė: „Aš manau, kad pasirinkimas yra labai simboliškas. Žmonės pasirinko vienintelį įšventintąjį, kuris buvo dvyliktuke. Tai teisingas pasirinkimas.“ Tokį vieno artimiausių Putino ir Medvedevo bendražygių pareiškimą galima vertinti kaip prielaidą, kad Kremlius pasirinkimu yra patenkintas – pasiekė, ko norėjo. Verta pridurti, kad Stalinas oficialiame šou tinklapyje buvo pristatytas ir tokiais sakiniais: „Valstybės vadovas, kuris, kaip mano daugelis, pasiekė vienintelį tikrą naujųjų laikų ekonominį stebuklą, pavertęs didžiulę pusiau sugriautą agrarinę šalį, ištuštintą ir nukraujavusią, industriniu ir kariniu galiūnu. Tačiau yra žinoma šito paprasto stebuklo, kurį sovietinis žmogus suvokia kaip savaime suprantamą, kaina: milijonai sunaikintų gyvybių ir teroro iškraipyta tautos sąmonė. Tautos meilė jam buvo patologiškai didžiulė.“ Šiose eilutėse daug teisingų dalykų, tik vienas žodis yra ne visai tinkamas – buvo.
Šiandien žmonės rusiškuose forumuose rašo taip: „O aš balsavau už Staliną. Jis didelis politinis veikėjas, jis perėmė Rusiją su žagre, o paliko su atomine bomba. Jo dėka Sovietų Sąjunga gyvavo taip ilgai, jo dėka mes tapome didžiąja valstybe... Ne veltui juk žmonės, kildami į ataką, kurioje turėjo žūti, darė tai su Stalino ir Lenino vardais lūpose... Visa tai šiandien apipylė purvu... Seni žmonės ligi šiol dėkoja Stalinui už laimingą vaikystę. O lageriai ir represijos – tuo metu tai buvo būtinos priemonės. Stalinas nuėjo minimalių (visos Sąjungos mastu) aukų keliu absoliučios SSRS piliečių daugumos deramo gyvenimo vardan. Aš už STALINĄ [specialiai didžiosiomis raidėmis] !!!“ 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.