Naujienos
Autorius tęsia ciklą apie tai, kaip Kremliaus imperatoriai kuria ir naikina tautas.
Taulai
Nieko nuostabaus, kad dauguma ne tik Lietuvos, bet ir pačios Rusijos gyventojų net nėra girdėję apie tokią Šiaurės Kaukazo tautą – taulus. Jos pavadinimas neatsispindi nei gyventojų surašymų medžiagoje, nei autonomijų pavadinimuose; nerasime jo ir Rusijos piliečių pasų puslapiuose, kuriuose būna įrašoma asmens tautybė. Tačiau tai – pakankamai gausi tauta ( maždaug 250 tūkstančių Šiaurės Kaukaze bei kituose Rusijos regionuose ir antra tiek – Turkijoje bei anksčiau pastarajai priklausiusiose Artimųjų Rytų šalyse), nusileidžianti Šiaurės Kaukaze skaičiumi tik vainachams, adygams ir osetams (osetinams).
Taulų (kaip ir osetų) protėviai pagal kalba buvo giminingi vainachams (čečėnams ir ingušams). Vėliau jie priėmė užkariautojų alanų kalbą (kuria iki šiol kalba osetai), o tiurkų smelkimosi į Šiaurės Kaukazą metu (IX - XIII a.) – kipčakų kalbą. Etnonimas „taulai“ („taulu“ arba „taulula“) reiškia tiesiog „kalniečiai“, dėl ko iki pat 1921 metų rusai (kurie užkariavo taulų žemes 1828 metais) vadino taulus „totoriais – kalniečiais“ („gorskije tatary“). Ilgainiui išsikristalizavo dvi taulų tautos etnografinės grupės – karačajai („karačajly“ arba „karačajlyla“) ir balkarai („malkarly taulu“), kurios niekuo nesiskiria tarpusavyje – nei kilme, nei kalba („taulu til“ – „kalniečių kalba“), nei dvasine bei materialine kultūra, nei istoriniu likimu.
Pažymėtina, kad tuo, jog taulai yra vieninga tauta, neabėjoja ir kapitalaus veikalo „Pasaulio kalbos. Pirma knyga – Rusijos Federacijos kalbos“, kurį 2000 metais parengė Kanados Lavalio universitetas ir Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros institutas, autoriai. Jame aiškiai parašyta: „Karačajai ir balkarai laiko save vieninga tauta, kurioje yra dvi etninės grupės“. Ir dar: „Karačajų – balkarų (t.y. taulų – I.M.) kalba yra Šiaurės Kaukazo karačajų – balkarų tautos dviejų etninių grupių – karačajų ir balkarų – kalba“.
Kitaip skelbia oficialūs Rusijos Fedracijos (ir buvusios SSRS) šaltiniai, pagal kuriuos karačajai ir balkarai traktuojami kaip dvi atskiros tautos. Tokia praktika tęsiasi nuo pat bolševikų įsitvirtinimo Šiaurės Kaukaze praėjusio amžiaus 20 – ųjų metų pradžioje.
Maskva baiminosi, kad 1921 metais įsteigta įvairiatautė Kalniečių ASSR gali paskatinti vieningo Šiaurės Kaukazo kalniečių superetnoso susidarymą, todėl jau 1922 – 1924 metais ji buvo „išparceliuota“, įsteigiant vietoje jos neva tautines autonomines sritis. Iš tikrųjų nei viena jų nebuvo tautiškai vienalyte. Vainachai ingušai buvo atskirti nuo savo brolių vainacų čečėnų ir įjungti į vieną administracinį teritorinį („tautinį autonominį“) vienetą su osetais, o adygai padalinti net į tris autonomijas, iš kurių net dvi tapo „ adygiškai – tauliškos “, nes taulai balkarai buvo įjungtos į vieną teritorinį vienetą su adygais kabardiečiais, o taulai karačajai – su adygais čerkesais. 2 psl. >
ne Melianas to "Melianas" 2009-04-13 23:29
O tu nesi jokio tikėjimo, ir tai blogai, nes tokius lengviau užverbuoti.
Skaitytojas IIlorionovui 2009-01-27 23:02
O čia ne apie karą, čia apie tuos, kurie tuos karus dirbtinai provokuoja.
Andrej Illarionov 2009-01-26 01:59
Dar viena nuomonė apie Rusijos - Gruzijos karą. Pranešimas konferencijojeCenter for Eurasian...
Jo 2009-01-24 00:14
Jo