Naujienos
Du skirtingi mitingai: viename aš buvau ir su šypsena protestavau, apie kitą sužinojau tik interneto portaluose. Vienas prasidėjo ir tęsėsi su daina, kitas prie Seimo baigėsi idiotų triumfu.
Pradžia: grėsmės nuojauta
Prieš eidamas į mitingą užsukau į Gedimino pr. esančią „McDonalds“ užkandinę. Nuotaika pakili, nors viduje kirba nemaloni nuojauta. Vis tik interneto platybėse daug bjaurių komentarų buvo prirašyta. Na, bet aš gi tikiu, kad lietuviai – protingi žmonės – kvailysčių nedarys.
Pavalgyti užsuko ne vienas būsimas mitinguotojas. Su pardavėju kalbasi jo draugas, - „Oho kiek policijos gatvėse. Nu čia bus.“ Abu juokiasi. „Tai ką su vaiku eisite į mitingą“, - draugo klausia pardavėjas. „A ko jau ne“, - atsako ant rankų sūpuodamas kūdikį vaikinas. Džiugu, žmonės šeimomis, su vaikais, eina nuomonės išreikšti. Smagu ir jauku.
Užvalgau ir einu į gatvę. Prie įėjimo kalbasi trys stambaus sudėjimo pliki vyrukai, - „tuoj eisim, sulaukiam Hitlerio ir einam“, - neramiai atkreipiu dėmesį į nacistines pravardes. „Nieko, viskas bus gerai. Mūsų policija patyrusi ir profesionali, o ir mitingą organizavusios profsąjungos tvarkdarių būrius paruošė“, - tikinu save.
Daina – mūsų ginklas
Traukiu Gedimino prospektu. Klausausi muzikos. Pagalvoju, jog vis tik įdomu ką žmonės aplink šneka. Išjungiu muziką ir ištempiu ausis.
Nuo Seimo pusės sklinda muzika (kažkas iš „balių“ repertuaro). Šalia einančios vyresnio amžiaus moterėlės klabasi. Viena, - „Nieko aš nebijau. A ko jie čia tą muziką leidžia? Kalbėt reikia, o ne muzikuot“, - piktokai rėžia moteriškė. „Tai žmones linksmina, kalbės vėliau“, - ramina kita. Šypteliu ir einu toliau.
Prie Seimo susirinkusi minia. Nuotaika smagi, groja juokinga „balių“ muzika. Dauguma šypsosi. Minia su plakatais ir vėliavomis kartas nuo karto skanduoja šūkius ir švilpia. Mitingo organizatoriai taria trumpą prakalbą ir pakviečia visus eiti link Vyriausybės.
Priekyje žengia profesinės sąjungos, po to visi kiti. Einame kartu. Dalis mitinguotojų lieka ir neina iš paskos. „Keistuoliai kažkokie“, - pagalvoju.
Einame prospektu. Smagu visai. Visi šypsosi. Juokaujame. Ant pastato stogo statybininkai žiūri į eiseną, šalia einantys senukai juokauja, jog snaiperiai. Kartas nuo karto švilpiam. Priekyje einantys „Mažeikių naftos“ profesinės sąjungos nariai užveda dainą, - „Ant kalno mūrai, joja lietuviai“. Padainuojam. Vėl pašvilpaujam. Vienas senukas, sako, - „Na va, priekiniai dantys per silpni, neišeina švilpti – iš ties krizė“, - visi kikename.
Einame pro policininkus – šypsosi. Nuotaika smagi. Nežinia kas turi įvykti, kad tokia minia pradėtų siautėti.
Demagogija prie Vyriausybės
Pagaliau pasiekiame Vyriausybę. Minia gerokai mažesnė nei prie Seimo. Prasideda kalbos. Vienas po kito įvairių profesinių sąjungų atstovai rėžia kalbas. Poezija, pasipiktinimas „vagimis“ ir t.t. ir pan. NUOBODYBĖ. 2 psl. >
G 2009-01-22 12:55
geras straipsnis, pritariu autoriui. Vien tik apmaudu kad tos riauses sugadino normalu, taiku...
raida 2009-01-19 23:46
Rasa Gelgot parase, kad yra tavo toks straipsnis. nezinau kaip ji rado ji. Sako - labai geras....
hgn 2009-01-17 18:05
Simonas Jatkonis ?tai ar tau gera/?turbut patesini viska ka tik galejo sukuti pastaruoju metu...
NE 2009-01-17 08:43
Nesutinku ,kad pensininkų atstovas kalbėjo kvailai.Jo kalba buvo per ilga,o pasikartojus...