Riaušės Baltijos šalyse: bendrų bruožų paieška 8

Jurijus Lužkovas, Aigaras Štokenbergas, Artis Pabrikas, Larsas Christensenas, Piteris Carteris, Andriaus Kubiliaus, Latvijos Saema, Česlovas Iškauskas, Bloomberg, Danske Bank, Molodiož Estonii

8	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

Redas Vilimas/BFL nuotr.

 

Talinas, Ryga, Vilnius... O ne, tai ne Baltijos kelias, beveik prieš 20 metų gyvąja grandine sujungęs tris į nepriklausomybę žengusias valstybes. Tuomet tai buvo galingas jų vienybės ir laisvės siekių simbolis. Dabar, ko gero, ta vienybė pasireiškia tik smurto veiksmais, kurie nuošė per tris regiono šalis ir turi bendrų bruožų.

2007-ųjų pavasarį Estijos valdžia iš Talino centro pašalino paminklą Antrajame pasauliniame kare žuvusiems raudonarmiečiams – Bronzinį karį. Po jo perkėlimo iš Tenismegio aikštės į miesto karių kapines 2007 m. balandžio pabaigoje Estijos sostinę sukrėtė masinės riaušės, per kurias dešimtys žmonių nukentėjo, o vienas mirė. Neramumai išsiplėtė ir į kitus miestus, o dar didesniems įvykiams buvo ruošiamasi artėjančios sovietų pergalės prieš nacizmą – Gegužės 9-osios – šventės proga. Taigi, prasidėjo didelis politinis šurmulys Rytų Europoje, pirmasis toks po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, rašė tuomet „Amerikos lietuvis“ (http://www.alietuvis.com)./).

Į kovą pakilo Maskva. Rusijos Dūmoje buvo svarstomas pasiūlymas nutraukti  diplomatinius ryšius su Estija. Maskvos meras Jurijus Lužkovas skelbė neįsileisiąs Estijos gaminių, rusų radikalai demonstravo prie Estijos ambasados, neleisdami niekam iš jos išeiti, grasindami net ją nugriauti. Daug Rusijai vadovaujančių politikų ruošė arba skatino demonstracijas prieš Estiją kituose šalies miestuose.

Iniciatyvos ėmėsi ir su Rusijos valdžios struktūromis bei specialiosiomis tarnybomis susijęs interneto portalas www.regnum.ru, kuris atnaujino kampaniją, ragindamas Rusijos turistus ignoruoti Taliną. Portalo puslapyje atsirado reklaminis skydelis, kurio tekstas skelbia, kad tas, kuris perka kelionę į Taliną, „parduoda atmintį“. Pirmąkart toks tekstas puslapyje pasirodė 2006-ųjų lapkritį, pradedant rengtis Kalėdų ir Naujųjų metų šventėms. Iš tiesų Rusijos gyventojai buvo labai pamėgę sutikti Naujuosius Taline. Pavyzdžiui, 2007 metais į Estiją šiuo tikslu atvyko net 15–20 tūkst. Rusijos turistų. Pernai gruodį, palyginti su 2006-aisiais, norinčiųjų gauti Estijos vizą gerokai sumažėjo. Maskvoje ir Peterburge jos prašė 3 tūkstančiais žmonių mažiau nei paprastai.

Riaušės Rygoje kilo tą antradienio pavakarę, kai Lietuvoje minios žmonių pagerbė Sausio 13-osios aukų atminimą. Per tūkstantį žmonių, kurių daugumą sudarė jaunimas, bandė įsiveržti į Latvijos Saemos pastatą. Į incidento vietą atvyko kaukėti specialiosios paskirties policininkai – pasigirdo perspėjamieji šūviai į orą ir stiprūs sprogimai. Tarp tvarkos sergėtojų ir mitinguotojų įsiplieskė muštynės. Į policininkus lėkė buteliai, akmenys, pagaliai. Visą teritoriją apsupo karo policija ir saugumo tarnybos pajėgos. Pasinaudodami chaosu, įkaušę jaunuoliai plėšė alkoholinių gėrimų parduotuves, padegė kelias mašinas.

Saemą pulti nusprendę žmonės atsiskyrė nuo bendros minios ir skilo į dvi grupes. Liudytojų teigimu, vieną riaušininkų grupę sudarė daugiausia rusakalbiai. Vienas akcijos „Visuomenė už kitokią politiką“ organizatorių Aigaras Štokenbergas pasidžiaugė, kad visuomenė palaikė šią akciją. Jis taip pat piktinosi, kad buvo paskleisti gandai, esą į mitingą iš rajonų bus vežami girti žmonės, taip pat perspėjo, kad gali būti provokatorių su nacių ir sovietų simbolika. Išvakarėse A. Štokenbergas skelbė, kad į mitingą ateis daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, dalyvaus apie 30 visuomeninių organizacijų. Kitas protesto organizatorių, buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras, ką tik įkurtos partijos „Kitokia politika“ lyderis Artis Pabrikas renginio pradžioje padiktavo mitinguojantiems prezidento Valdžio Zatlero kanceliarijos telefoną, ragino skambinti prezidentui ir reikalauti paleisti Saemą. Šalies vadovas kitą dieną pagrasino paleisiąs parlamentą. 2 psl. >