Naujienos
Castoras su Polluxu aptaria riaušių priežastis ir nuspendžia, kad neramumai užprogramuoti pačiame visuomenės valdymo sistemos, vadinamos atstovaujamąja demokratija, mechanizme.
Jie siūlo atsisakyti ydingos centralizuotos valdžios praktikos ir pamažu pereiti prie tiesioginės demokratijos bei savivaldos. O pereinamuoju laikotarpiu naudoti visas įmanomas tiesioginio pasipriešinimo valdžiai priemones.
Castor: Brolau, Europoje vyksta masių sukilimas! Rugsėjį ir spalį gatvėse protestuojantys Italijos studentai šaukė: „Mes už jūsų krizę nemokėsime!”, gruodį sukilo kitokios demokratijos panorėję Periklio proanūkiai, dabar dūžta Rytų Europos langai. Dėl ko visa tai?
Pollux: Valdymo režimas, kuriame gyvename, vadinamas demokratija. Tačiau taip jį vadinant, nuolat užmirštama pridurti, kad gyvename ne demokratijos, o atstovaujamosios demokratijos sąlygomis. O atstovaujamoje demokratijoje valdo ne liaudis (visi žmonės), o jos atstovai (elitas). Taigi demokratija pas mus – tik graži teorija, o praktikoje įsigalėjusi elitokratija, plutokratija ir net autokratija. Kaip sakoma, teoriškai – ratas, praktiškai – nesisuka.
Visuomenei žaidžiant demokratiją pagal atstovaujamosios demokratijos taisykles, daugiapartinėje santvarkoje dažniausiai (esant mažam rinkėjų aktyvumui) susidaro kvaila situacija, kai valdžią, atrodo, visiškai legaliai uzurpuoja partija, už kurią balsavo vos 10-15 procentų žmonių. Dar vienas baisus dalykas, kad tokia aritmetiškai neligitimi žmonių grupė valdo gana ilgą laikotarpį – 4-5 metus. Taip ir išeina, kad valdžioje sėdi „liaudies atstovai“, kurių nerinko 9 iš 10, o tas 1, kuris rinko, jau seniai persigalvojo.
Atstovaujamoji demokratija virsta ne tik paprasčiausia apgaule, parodija ar farsu, bet ir atveria neperžengiamą prarają visuomenėje tarp „jų“ ir „mūsų“. Šiame vertikaliame visuomenės pjūvyje visiškai nesvarbu, kas valdžioje – ultrakairieji ar ekstradešinieji, svarbu, kad atotrūkis tarp valdžios ir liaudies toks milžiniškas, kad kalbėti apie demokratiją gali tik visiškai aklas ir kurčias neišmanėlis. Lietuvoje „jie“ – tai 141 budulis, apsukriai pasinaudojęs esamos sistemos netobulumu, o „mes“ – 3 milijonai lengvatikių iškruštais smegenimis, beatodairiškai ginančių „pamatines demokratijos vertybes“. Todėl Italijos studentai, protestuojantys prieš tokią apgavystę šūkiu „MES nemokėsime už JŪSŲ krizę“, yra 100 kartų teisūs. Kita vertus, reiktų protestuoti ne žodžiais, o pereiti prie konkrečių sistemos, dirbtinai atskiriančios „juos“ nuo „mūsų“, taisymo arba keitimo darbų.
Daugelis dabartinės iškrypėliškos valdymo tvarkos apologetų sutartinai atsišaudo velionio oligarcho W. Churchillio fraze „Demokratija yra siaubinga valdymo forma, bet kol kas nėra sugalvota nieko geresnio“. Yra, brangieji, dar ir kaip yra. Tai ta pati demokratija, tik tiesioginė. Tiesioginė demokratija užgimė Graikijos poliuose, o jos idėja buvo pernešta per keliolika tamsių šimtmečių ir dabar įkvepia naujuosius kovotojus už žmogaus teises bei laisves. Tiesioginės demokratijos idėja itin paprasta: šalies valdymo sprendimus priima ne saujelė „išrinktųjų”, o patys piliečiai, tiesiogiai dalyvaudami jų priėmimo procese – visuotiniuose ir vietiniuose referendumuose, plebiscituose bei apklausose. Kitaip tariant, suverenitetas tiesioginės demokratijos šalyje tiesiogiai priklauso liaudžiai. 2 psl. >
xxx 2010-04-04 11:41
Prašau paaiškinti, kaip tiesioginės demokratijos būdu bus nustatomas pensijos dydis??
Birute 2010-01-18 14:34
Dziugina faktas , kad \\\\\\\Lietuvoj yra protingu zmoniu. Straipsni rekomendavau gal kokiom...
laima 2009-04-06 08:45
Didzioji dauguma visuomenes APSKRITAI vadovaujasi buka logika: karpykim kitu algas, bet MANO tai...
riausiu nebus 2009-04-05 20:23
kai tokie "rastininkai" su ju draugeliais is NK 95 teisme atsakys uz riausiu kurstyma. Va...