1949 m. vasario 2d. Žemaitijoje prasidėjo visos Lietuvos vyriausių partizanų vadų suvažiavimas. Daug žymių įvykių, svarbių datų yra mūsų tautos ir valstybės istorijoje. Tarp jų - ir 1949-jų metų Vasario 16-oji, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijos pasirašymo diena. Ši Deklaracija visuomet turėtų priminti mūsų tautos pasiryžimą siekti Laisvės, troškimą kurti demokratiniais, konstituciniais principais pagrįstą nepriklausomos Lietuvos gyvenimą.
Sovietinės okupacijos metais apie LLKS Deklaraciją, buvo visiškai nutylima. Užaugo ištisa karta nieko nežinanti apie šį istorinį įvykį. Tyloje žinojimas neatsiranda. Atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, pamažu atsiveria šis mūsų tautos istorijos lapas.
1999 metais Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949-jų metų vasario 16-sios Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, priėmė Lietuvos respublikos įstatymą, kuriuo suteikė šiai Deklaracijai Lietuvos valstybės teisės akto statusą, o LLKS Tarybą pripažino vienintele teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, pripažino jos organizuoto pasipriešinimo teisėtumą.
2009 metais vasario 16 dieną sukanka 60 metų nuo šios Deklaracijos pasirašymo. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 metais sausio 20 dieną priėmė nutarimą „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais”. Skelbdamas šiuos metus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pažymėjo Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui.
Daug kančių mūsų tauta patyrė apsigynimo kovose.
1944 metais, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, aktyvioji Lietuvos visuomenės dalis buvo apsisprendusi ginklu ginti Lietuvos nepriklausomybę. Įžengus sovietų kariuomenei ir ją lydintiems NKVD daliniams į šalį, tą apsisprendimą dar labiau stiprino prasidėjusios represijos, smurtas, prievartinė masinė mobilizacija į sovietinę kariuomenę. Tūkstančiai vyrų rinkosi Lietuvos miškuose ir pradėjo žūtbūtinę kovą už Lietuvos valstybės atkūrimą. Kaip teigia istorikai, jau 1945 m. Lietuvos miškuose, buvo apie 30 tūkstančių partizanų. Formavosi dideli partizanų būriai, kartais net iki 200 vyrų. Mūšiai su sovietine kariuomene vyko kaip reguliariųjų kariuomenių susirėmimai. Stichiškai kilęs pasipriešinimas greitai formavosi į teritoriniu principu pagrįstą struktūrą. Lietuvos partizanai, tęsdami Lietuvos kariuomenės tradicijas, veikė kaip karinė struktūra.
Visoje Lietuvoje iki 1948 metų buvo sudarytos trys sritys, kurių kiekvienoje buvo apygardos. Apygardose – rinktinės, būriai. Struktūriniai padaliniai turėjo jiems pavaldžius karinius štabus. Tarp pasitraukusių į mišką buvo daugiausiai žemdirbių, bet nemažai buvo ir kaimo bei miesto inteligentų, studentų, kariškių. Kariškiai paprastai tapdavo didesnių partizanų junginių vadais.
Daugelyje apygardų miško sąlygomis partizanai organizuodavo karinius mokymus. Baigusieji karinio parengimo kursus laikydavo egzaminus. Pagal tai buvo suteikiami ar keliami laipsniai. 2 psl. >
Naujienos






















x 2009-03-22 19:53
Nuo kada jie tapo didvyriais? O kaip buvo vadinami anais laikais, ar pamenat?
Ligija - politologui 2009-02-11 18:29
Jūs nepamenat. Ne vetavo, o tik nepasirašė, ir paliko ją pasirašyti Seimo pirmininkui....
Politologas 2009-02-05 23:55
Bet ta jusu dievinama deklaracija, Landsbergiui siekiant seime jai sutekti juridine israiska,...
aloyzas 2009-02-05 22:42
Pagarba didvyriams.Biržuose vasario 28d. vyks renginys"Marta Skuja(latvių partizanų...