Naujienos
Į Lietuvą pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo atvyko garsusis prancūzų teatras „Comedie Française“. Ir jau po pirmos spektaklio dalies gastrolės virto skandalu arba dar viena papildoma komedija, kur juoktis galėjome tik iš savęs: kas per įžeidžiantis mėgėjiškumas!
Tokio tikrai nesitikėjome! Tai gal mes jiems Večerskio „Bambą“ pasiūlykime?
Kai taip kalba „eiliniai mirtingieji“ – normalu, nes jie tapo reklamos ir saviapgaulės aukomis. Bet kai apie tai panašiai prabyla labiau teatrą išmanantieji – tai jau stebina. Negi ilgametė patirtis jų neišmokė ne tik nepažiūrėti, į kur tu eini ir bent kiek nuspėti, ko galima būtų tikėtis (na, kokiai „lentynėlei“ galėtų a priori priklausyti dar nematytas veikalas) – bent jau dėl sveikatos, kad išvengtum šoko,– bet net nepažiūrėti į šiandien labai svarbų gastrolių elementą: kas organizuoja gastroles, iš kur ir į kur tas spektaklis ar koncertas keliaus, koks jo pateikimo ir patekimo mūsų šalin kontekstas. Nesusipažinus su tuo vakaras gali virsti normaliai užprogramuota klaida.
Lyg ir kartojome, įsisąmoninome, kad nemokamų pietų nebūna. O „Comedie Française“ dviejų spektaklių (tiksliau – „dviejų viename“, nes tai buvo dviejų po valandą trukmės komedijų vakaras) kaina buvo 50-70 Lt. Pietūs tarsi ir mokami (nemokami buvo tik kai kurioms organizacijoms, pažįstamiems, kolegoms), bet jei tikiesi už tiek pamatyti šedevrą – tai ir bus beveik nemokama. Nes Paryžiaus „Senosios balandinės“ scenoje (ak, kodėl „reklamos specai“ nepanaudojo šios detalės: „Senoji balandinė“, kurioje savo teatrinę karjerą pradėjo legendinis Juozas Miltinis pas dar legendiškesnį Charles‘į Dulliną!...) vieną spektaklio dalį, „Juokingąsias pamaivas“, galima pažiūrėti už 28 eurus, t.y. beveik 100 Lt..
Taigi, pirmas paabejojimas galėjo kilti dėl kainų. Ir jei gavai už pusę ar dar už mažiau nei „originalioje“ vietoje – jau beveik gali būti patenkintas. Juk žinojai, kur eini, ar ne?
Antras dalykas: kas veža? Plakatai skelbė – lyg ir „Sirenų“ festivalis bei „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Faktiškai – taip, bet jei labiau pasidomėtume (ir atsiverstume kad ir Prancūzų kultūros centro puslapį), pamatytume, kad: „Comédie-Française“ trupė keliauja po Rytų Europą nuo 2008 m. lapkričio 13 d. iki 2009 m. vasario 9 d.“, ir po to visa esmė: „Šis projektas yra remiamas pagal Europos kultūrinio sezono programą, organizuojamas Prancūzijai pirmininkaujant Europos sąjungai, remiant Culturesfrance.“
Taigi, verčiant į lietuvio vartotojo kalbą: Prancūzijos pirmininkavimo Europos sąjungai metais buvo surengtas Europos kultūros sezonas, kuris apima – didžiąja dalimi – kultūros renginius, rodomus Prancūzijoj (ir čia jau jiems galima pavydėti daugelio įvykių, tai ne kokia Europos kultūros sostinė – programą galite pažiūrėti čia), ir prancūzų, keliaujančius po įvairias šalis. Mums, „naujosioms“ ES narėms, štai ir teko laimė gauti „Comedie Française“ – po Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos. Vadinasi, turime reikalų ne tiek su kultūriniu įvykiu, kiek su diplomatiniu, kurį rengia, beje, ir Prancūzijos užsienio reikalų ministerija. O kadangi Prancūzijoje, skirtingai nei pas mus, kultūra seniai yra tapusi integralia ir bene pagrindine šalies reprezentavimo forma, diplomatija ir kultūra susipina ir dengia viena kitą. Patirtis turėjo pamokyti, kas tokiais atvejais atstovauja Prancūzijai: daug gero ar kultūriškai svarbaus tikrai nepamatėme (anksčiau tuo stipriai rūpinosi jų užsienio reikalų ministerijos padalinys AFFA, įvairios kitos organizacijos). Nes, kaip sakė viename Vilniaus seminare vienas didžiausių Europos kultūros politikos specialistų Draganas Klaičas,– jei man rūpėtų, kas toje šalyje yra įdomaus, paskutinis žmogus, į kurį kreipčiausi, būtų tos šalies kultūros atašė. Nes oficiozinis menas nieko nedomina, jis yra saugus, patikrintas ir negyvas. Nes būtinai – nekontraversinis ir ginantis, t.y. reprezentuojantis šalį. Geriausiu atveju su tokiomis organizacijomis galima tik bendradarbiauti dėl paramos, tačiau niekas nepakeis vieno kultūros operatoriaus susitikimo su jo kolega kitoje šalyje. O kai kultūros operatoriumi tampa valstybė, tai ir gauname valstybinį meną. 2 psl. >
Tikra tiesa 2009-02-06 20:55
"Nes, kaip sakė viename Vilniaus seminare vienas didžiausių Europos kultūros politikos...
mielas 2009-02-06 20:50
operatoriau tu operatoriau
hm... 2009-02-06 14:41
MIELAS JAUNIŠKI,kai Lietuvoj nėr bilietų pusei metų į priekį į normalesnius teatrus, tai...
dundukui 2009-02-06 14:26
tai geras spektas ar ne? tik dundukas gali taip parasyt kad nesuprasi