Andrius Ufartas/BFL nuotr.
Pasaulį užplūdusi finansų krizė, prasidėjusi nuo JAV, visgi nesiruošia greitu laiku pasitraukti. Nors didžiosios pasaulio valstybės viena po kitos vis prabyla apie finansų sistemos gelbėjimo planus, tačiau šią dieną šių planų realaus poveikio dar nepajuto nė vienos šalies ūkis.
Toliausiai ūkio stimuliavimo srityje yra pažengusios JAV, kurios pirmosios ir pajuto finansų krizės ženklus. Problemos kreditų rinkose ten prasidėjo 2007 metais.
JAV, kaip ir, beje, kitose pasaulio šalyse, kreditų rinkoje atsiradusios problemos greitai ėmė plisti į visą ūkį, nes negaluojančios kredito institucijos labai sugriežtino naujų paskolų išdavimo politiką. Sugriežtinta kreditavimo politika ėmė smukdyti vartojimą, kurio dalis buvo pagrįsta kreditavimu, o taip pat turto kainas, kurios remiasi finansiniu svertu, kurį „leidžia“ naudoti kredito institucijos.
Sumenkęs finansinis svertas traukia žemyn turto kainas
Paaiškinkime tai paprastu pavyzdžiu. Tarkime, mes turime 10 tūkst. litų nekilnojamajam turtui pirkti. Kai kredito institucijos sutinka kredituoti iki 90 proc. perkamo turto vertės ir mes turime pakankamus pinigų srautus, kad kredito institucija pripažintų mus „tinkamu“ skolintoju, mes galime pirkti turtą už 100 000 litų.
Tačiau atėjus blogesniems laikams kredito institucija mums praneša ketinanti mažinti savo patiriamą riziką ir jau nebegalinti skolinti iki 90 proc. perkamo turto vertės, o tik iki 70 proc. Tai reikštų, kad jeigu mes turėtume 30 tūkst. litų, vėl galėtume pirkti turtą už 100 tūkst. litų. Tačiau yra nedidelė problema – mes kaip ir turėjome, taip ir turime 10 tūkst. litų. O tai reiškia, kad maksimali suma, kurią galime pasiskolinti, siekia tik 23 300 litų, todėl perkamo turto kaina galėtų būti tik 33 300 litų.
Kyla problemų su kredito institucijomis
Kitaip tariant, kredito institucijų naudojamam finansiniam svertui sumažėjus nuo 1:9 iki 3:7, turto vertė galėtų sumažėti iki 67 proc. Jeigu turtas, apie kurį kalbame, būtų nekilnojamasis turtas, tai toks didžiulis užstatų vertės sumažėjimas neabejotinai dar labiau neigiamai paveiktų kredito institucijų norą prisiimti riziką.
Tai, savo ruožtu, galėtų sukelti neigiamą vis atsargesnio skolinimo ir vis didesnio turto (ir užstatų) vertės mažėjimo spiralę, kuri gali sužlugdyti visą kredito institucijų sistemą, o kartu ir ūkį, didžiąja dalimi paremtus skolinimusi. Suvokdami šią riziką JAV ekonominės politikos strategai ėmėsi priemonių padrąsinti kredito institucijas skolinti rizikingiau. Vienas iš būdų stabilizuoti problemų patyrusias JAV kredito institucijas buvo probleminių aktyvų išpirkimas bei bankų kapitalo stabilizavimas, kurį organizavo JAV vyriausybė.
Europa praktiškai nepatyrė neatsakingai dalijamų kreditų bumo, koks buvo JAV, todėl finansų krizės pradžioje jų bankai atrodė stiprūs ir nepažeisti. Tačiau ilgainiui dėl globalinių krizės padarinių, o taip pat dėl pakankamai konservatyvios Europos centrinio banko pinigų politikos ir juose ėmė rastis problemų. 2 psl. >
Naujienos



















krize krizeje 2011-03-29 23:07
http://www.youtube.com/watch?v=Ri9uumSoxpc&feature=player_embedded
alex 2009-12-20 01:13
" Sodros" nauji rūmai labiau panešėja į bankus ar ministerijas ir " Sodra" aiškina, kad...
alex 2009-12-20 01:10
Pensininkai savo gaunamas išmokas - pensijas užsidirbo mokėdami mokesčius į " Sodrą", bet...
alex 2009-12-20 01:08
Į "Sodrą" papuolę pinigai sunaudojami šios dienos reikmėm ir neinvestuojami niekur. O kiap...