Naujienos
Ateityje vandens naudojimas išaugs, o tai gali išprovokuoti naujus konfliktus. (Reuters/Scanpix nuotr.)
Žodžio „karas“ prasmė pastaruoju metu tapo tokia plati, kad jau galime kalbėti ir apie energetinius, informacinius ir kitokio pobūdžio susidūrimus.
Tai, kad konvencinis karas, kai akis į akį susiremia dviejų valstybių kariuomenės, dar nėra visiška atgyvena, įrodė rugpjūčio įvykiai Gruzijoje. Tačiau pastaruoju metu euroatlantinė bendruomenė susiduria su vis sudėtingesniais iššūkiais saugumui. „Balsas.lt savaitė“ teiraujasi, kokie saugumo pavojai šiuo metu yra aktualiausi?
Energetinis saugumas
Kodėl svarbu? Norint nuversti ar bent jau sukompromituoti nepalankios valstybės valdžią, dabar visiškai nebūtina rengti karinės invazijos. Yra žymiai subtilesnių ginklų. Tą puikiai įrodė Rusija, kuri ne tik kad viduryje šaltos žiemos nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, tačiau be dujų paliko ir dalį Europos. Taip tarsi buvo mėginama parodyti, kad Ukrainos provakarietiška valdžia yra visiškai nepatikimas Europos partneris, nesugebantis užtikrinti dujų tranzito. Be to, buvo siekiama diskredituoti valdžią ir eilinių ukrainiečių akyse.
Rusija savo rankose turi galingą ginklą – kai kuriose šalyse ji yra praktiškai monopolizavusi dujų tiekimą. Tad tereikia užsukti kranelį ir galima paralyžiuoti visą šalies ekonomiką bei priversti šalti civilius.
Kaip kovoti? Visų pirma yra būtina bendra ES energetikos politika, kuri smarkiai sumažintų Rusijos galimybes manipuliuoti dvišalėmis energetinių išteklių tiekimo sutartimis. Tokiu atveju Maskvai tektų kalbėtis su ES kaip vienu įtakingu veikėju, o ne 27 valstybių forumu, kuriame kiekviena šalis stengiasi išgauti iš Kremliaus kuo palankesnes sąlygas.
Būtina apsirūpinti alternatyviais energetinių išteklių šaltiniais. Štai kodėl šiuo atveju labai svarbus yra „Nabucco“ dujotiekis. Galiausiai būtina plėtoti alternatyvius energetikos šaltinius – saulės, vėjo jėgaines.
Masinio naikinimo ginklai
Kodėl svarbu? Įsivaizduokite paprastą scenarijų. 10 kilotonų branduolinis sprogmuo, atsidūręs teroristų rankose, Niujorko „Times“ aikštėje galėtų sugriauti visus pastatus, stovinčius 500 metrų spinduliu. Žūtų pusė milijono žmonių, o galiausiai dėl visur pasklidusios radiacijos ir sužeidimų aukų skaičius perkoptų milijoną. Apie psichologinius ir ekonominius tokio išpuolio padarinius kalbėti net neverta – jie būtų milžiniški.
Galiausiai neatmetamas galimas teroristų bandymas surengti išpuolius prieš branduolines jėgaines ar galimas vadinamosios „purvinos bombos“ susprogdinimas. Tokiu atveju radiacija pasklistų labai plačioje teritorijoje ir ištisi miestų rajonai taptų negyvenami.
Kaip kovoti? Būtina vykdyti masinio naikinimo ginklų platinimo kontrolę. Šiaurės Korėja anksčiau ne kartą yra teigusi, kad neatmeta galimybės parduoti branduolinę technologiją tiems, kas pasiūlys pakankamai pinigų kiauroms Pchenjano kišenėms papildyti. 2 psl. >
frankensteinas to nenusisnekekit 2009-02-26 09:50
bet kuris komercinis bankas padejes i centrinio banko saskaita 1000 Lt kuriuos paima is kliento,...
with ♥placed to dark hole 2009-02-19 20:38
Lietuva rusiskom dujom totaliai uzpusta ir net putiklis nemusu xD ka bekalbet apie kybernetini...
politikas 2009-02-18 10:36
Rusija su dujom uzkariaus visa pasauli pirma Lietuva,kuri jau beveik okupuota.
Nenusišnekėkit 2009-02-17 23:48
Kuris komercinis bankas turi pinigų emisijos teisę? Tai kaip jie gali išleisti į apyvartą...