Andrius Ufartas/BFL nuotr.
Nepakeldami slegiančios finansinės naštos JAV gyventojai griebiasi ginklo. Lietuvos bankai ramina, kad tokio scenarijaus tikėtis nėra pagrindo.
Aplink pasaulį ir toliau skrieja šiurpios žinios iš JAV - šalies ekonomikai nusiritus žemyn, būsto paskolų įmokų bankams neišgalinčius mokėti amerikiečius apniko masinė psichozė. Prasidėjo masinės savižudybės ir ištisų šeimų žudynės.
Kruvina būsto rinka
Viena šiurpiausių istorijų - bedarbio finansų vadybininko Karthiko Rajaramo, gyvenusio Los Andžele nuosavame name. 45 metų vyriškis spalį nušovė žmoną, tris sūnus ir uošvę. Krauju apšlakstytame name buvo rastas atsisveikinimo laiškas, kuriame amerikietis prisipažino turėjęs finansinių problemų. Šios jį ir paskatino tokiam poelgiui.
Verslo administravimo magistrą finansų srityje turėjęs ir vienos kompanijos bendraturčiu buvęs K. Rajaramas rašė, kad norėjo tik prieš save pakelti ranką, tačiau galiausiai nusprendė, jog mirti visai šeimai būtų garbingiau. Panašiai baigti gyvenimą bandė ir Ohajo valstijos Akrono miesto gyventoja Addie Polk. Kai 90-ies metų moters atvyko iškeldinti iš namo, kuris buvo prarastas dėl nemokumo, ji pakėlė prieš save ranką.
Pasigirsta nuogąstavimų, kad panašūs dalykai gali įvykti ir Lietuvoje, nes daugėja žmonių, kurie neišgali mokėti būsto paskolų. Tačiau į būsto paskolų vajų įsisukę bankai ramina, kad to tikėtis nėra pagrindo, kadangi Lietuvoje daug mažiau išduota paskolų nei JAV ar didžiojoje dalyje ES valstybių. Girdi, nebuvo ir nėra sukurta antrinių paskolų rinka.
Vis dėlto prastėjanti ekonomikos padėtis rodo visai ką kita. Augant nemokių klientų ir „blogųjų paskolų“ skaičiui, kai kurios finansų įstaigos suskubo steigti specialias bendroves, kurios valdytų iš nemokių klientų perimtą nekilnojamąjį turtą - butus, namus, žemės sklypus.
Turtui valdyti įsteigė bendrovę
Vienas pirmųjų nerimauti pradėjo SEB bankas, įkūręs bendrovę „Litectus“, kurios paskirtis - užtikrinti banko įsigyto ir disponuojamo nekilnojamojo turto (NT), kuris atitektų kaip kredito grąžinimą užtikrinęs užstatas, valdymą ir realizavimą.
Laikinai „Litectus“ vadovavusio Nikitos Ananjevo teigimu, įmonės veikla susijusi su bendrovių turtu, jei joms iškiltų sunkumų vykdyti finansinius įsipareigojimus bankui. Jo teigimu, veikla nebus orientuota į būstus, kurie parduodami privatiems klientams susidūrus su sunkumais.
Anot jo, bendrovei priklausytų tas turtas, kurio nepavyktų parduoti varžytinėse. Ši įmonė valdytų NT, kol jį būtų galima parduoti už priimtiną kainą. Kol kas nėra perimta nė vieno NT objekto.
SEB banke atidėjimų lygis būsto kreditams 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 0,65 proc.
Tiesa, kiti į būsto paskolų vajų įsisukę bankai tokių bendrovių nėra įsteigę ir tikino to nedarysią. Esą tam nėra poreikio, nors pripažįstama, kad augantys „blogųjų paskolų“ skaičiai kelia nerimą.
Dalis klientų parduoda turtą
„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, 60 dienų ir daugiau vėluojančių atsiskaityti klientų portfelio dalis 2008-ųjų pabaigoje sudarė 2,38 proc. nuo viso (privačių ir verslo klientų) banko finansinio portfelio.
„Klientų, kurie praranda būstą dėl to, kad negali susimokėti mėnesio įmokų, yra vienetai. Jei iškilus mokėjimo problemoms kreipiamasi į banką, tuomet kartu ieškoma galimų sprendimo variantų. Jei klientas mato galimybę grąžinti paskolą tik pardavęs įkeistą turtą, patariame ir duodame laiko pačiam ieškoti pirkėjų“, - aiškino J. Gumuliauskienė.
Būna ir taip, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nenoro ieškoti galimo sprendimo paskola gali būti išieškoma tik priverstiniu būdu, įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau tokių atvejų nėra daug.
J. Gumuliauskienė teigė, kad apie vėluojančias įmokas klientai informuojami laiškais, trumposiomis SMS žinutėmis ar tiesiogiai su skolininku susisiekus banko vadybininkui.
„Blogųjų paskolų“ daugėja
„Per visus 2008-uosius metus, kuomet buvo perimtas klientų nekilnojamasis turtas, galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų“, - tikino „Danske bank“ atstovas spaudai Rolandas Kajokas.
Vis dėlto banko „blogųjų paskolų“ dalis bendrame banko paskolų portfelyje išaugo. Prieš metus jų „Danske“ turėjo apie 0,9 proc., šiuo metu - jau apie 1,4 proc. Tačiau esą šis procentas nėra didelis ir keliantis būtinybę imtis papildomų veiksmų. „Bankas nėra NT įmonė, tad klientų turtas jam nereikalingas ir jo perėmimu joks bankas nėra suinteresuotas“, - dėstė R. Kajokas.
Jo teigimu, atsižvelgdama į ekonominę Lietuvos situaciją ir perspektyvas, kurios nėra optimistinės, „Danske Bank“ grupė nusprendė atlikti 57 mln. litų atidėjimus bendrai vertinamam paskolų portfeliui. „Tačiau tai nėra vien „blogosios paskolos“ - tiek pinigų atidėta ruošiantis galimiems nesklandumams“, - sakė R. Kajokas.
Padėties nedramatizuoja
„Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus komunikacijos vadovo Vaidoto Cucėno teigimu, probleminių klientų nėra daug, todėl bankas neturi sukaupęs tiek NT, kad jam valdyti reikėtų kurti padalinį. Turto išieškojimą ir pardavimą vykdo antstoliai. „Galimybės, kad keičiantis situacijai galėtų pasikeisti ir banko procedūros, neatmetame. Dar anksti prognozuoti“, - tikino V. Cucėnas.
Anot „Nordea Bank“ atstovo, bendra situacija blogėja, kadangi vėluojančių mokėti klientų skaičius po truputį auga.
Jam antrino ir „Snoro“ valdybos narys, Rizikų valdymo tarnybos direktorius Gitanas Kancerevyčius. „Jei klientas neslepia savo finansinės situacijos, yra linkęs derėtis, visada galima rasti jam patrauklų sprendimą – atidėti ar sumažinti įmokas“, - nedetalizavo specialistas.
G. Kancerevyčiaus teigimu, banko klientų, negalinčių išsimokėti būsto paskolos, tėra vos keletas. Esą tokią situaciją lėmė nuosaiki ir racionali kreditavimo politika, tad nereikia ir specialaus skyriaus turtui valdyti.
Ūkio banko valdybos patarėjas komunikacijos klausimais Linas Kontrimas aiškino, jog, priešingai nei konkurentai, Ūkio bankas neįsitraukė į būsto paskolų vajų. Esą tokią poziciją lėmė dar bumo pradžioje specialiai atliktos analizės.
„Analizuodami su būsto paskolų rinka susijusią informaciją, Švedijos istoriją, kurioje bumas jau buvo įsibėgėjęs, ir numatydami, kad Lietuvoje į šį vajų įsitrauks stambieji bankai, Ūkio bankas nusprendė pasirinkti kitas kryptis. Todėl šiandien jaučiasi ramiai“, - sakė L. Kontrimas.
Įžvelgia turto nacionalizavimą
Tuo tarpu su bankais susidūrę verslininkai yra kitokios nuomonės. Pavyzdžiui, Kauno bendrovės „Lodena“ direktorius Džiugimantas Jazdauskas dabartinėje situacijoje įžvelgia grėsmę visai valstybei.
Jo nuomone, „orinių“ pinigų keitimo procedūra į materialų turtą jau prasidėjo. Tiek tiesiogiai (per palūkanas, pvz., VILIBOR, ar pasibaigusias kredito sutartis), tiek ir netiesiogiai (per „sumažėjusią“ įkeisto turto vertę ar pablogėjus kliento finansinei būklei).
„Niekas taip ir neišaiškina stebuklingo „skandinaviško“ išėjimo iš krizės, kai bankai per trumpą laiką pusvelčiui iš probleminių skolininkų susirenka įkeistą turtą, o po metų ar vėliau paleidžia jį į rinką kelis kartus brangiau, gaudami maždaug 30 proc. grynųjų, jei pirkėjas perka turėdamas savo lėšų, ir didžiulį viršpelnį“, - kalbėjo verslininkas.
D. Jazdausko nuomone, didžiausias pavojus - bankui „nacionalizavus“ įkeistą turtą už labai žemą kainą, nėra įstatymų saugiklių, kad likusi nepadengta skolos dalis nebus išieškota iš kito skolininko turto.
„Juk realu, kad gali būti atimtas 0,5 mln. litų kainavęs būstas, tarkim, dėl 200 tūkst. litų skolos ir parduotas už 50 tūkst. litų ir pakabintas jaunai šeimai visam gyvenimui? Ką jau kalbėti apie verslo subjektus, kurie yra sužlugdomi perskirstant atimtą turtą“, - kalbėjo kaunietis.
Facebook
Twitter
nusiųsk el.paštu
Skaityti komentarus 15