Naujienos
Rašytojas Sjónas (Giedrės Kadžiulytės nuotr.)
Su Islandijos rašytoju Sjónu (Sigurjón Birgir Sigurðsson) susitikome vasario 16-ąją, kai Vilniaus gatvėmis vaikštinėjo reti praeiviai, o policijos automobiliai buvo padabinti nacionalinėmis trispalvėmis.
Skirtinga nepriklausomybė
– Kaip prisimenate Islandijos žygdarbį, kai pirmieji pripažinote Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą? – „Balsas.lt“ paklausė vienos ryškiausių Vilniaus knygų mugės žvaigždžių.
– Islandijos visuomenė buvo labai patenkinta ir didžiavosi savo sprendimu. Mes maža tauta, todėl visą laiką esame solidarūs su kitomis mažomis tautomis. Šio pripažinimo priešakyje stovėjo mūsų užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas ir daugelis žmonių manė, kad jis elgiasi teisingai.
Tačiau suprantama, kad parlamente buvo nemažai diskusijų: ar tai legalu, ar mes neturėsime problemų su sovietais, palaukime, kaip elgsis Šiaurės šalys ir panašiai. Bet J. B. Hannibalssonui tai tapo asmeniniu dalyku. Jaunystėje jis buvo socialistas, tačiau vėliau socializmu nusivylė supratęs, kas tai yra iš tiesų.
Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas – vienas iš tų nedaugelio dalykų, kuriuos Islandijos maža ir savanaudiška tauta yra padariusi. (Juokiasi.)
– Kai paskelbėme savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, nemažai mūsų kultūrinių ryšių su Rusija nutrūko. Kokie yra Islandijos ir Danijos, kuriai jūs daugelį metų priklausėte, santykiai?
– Manau, kad Islandijos ir Danijos santykiai yra daug labiau draugiški. Tai truputėlį keista. Mes paskelbėme savo nepriklausomybę dar nesibaigus Antrajam pasauliniam karui, kai Danija buvo okupuota nacių Vokietijos. Danai pasijuto labai įžeisti ir pareiškė, kad tai padarėme tokiu metu, kai jie labiausiai pažeidžiami. Kai kurie iš jų jautėsi išduoti.
Mes visą laiką su Danija buvome labai artimi. Net dabar danų kalba yra pirma užsienio kalba, kurios mokosi Islandijos vaikai. Taip pat daug islandų keliauja mokytis ir dirbti į Kopenhagą. Taigi, liko labai didelis kultūrinis ir ekonominis bendradarbiavimas.
– Kaip Islandija švenčia savo Nepriklausomybės dieną?
– Islandijoje tai didžiulė šventė. Reikjavike tūkstančiai žmonių išeina į gatves žiūrėti koncertų. Mūsų Nepriklausomybės diena švenčiama vasarą, kada gimė laisvės judėjimo aktyvistas Jónas Sigurðssonas. Tuo metu yra šilta ir kiek nori gali būti lauke, todėl labai pasisekė, kad jis gimė birželio 17 dieną, o ne, pavyzdžiui, sausio 6-ąją.
Taip pat Islandijai svarbi gruodžio pirmoji. Tada mes priėmėme savo konstituciją ir gavome suverenitetą nuo Danijos. Būtent tą dieną žmonės daugiau pagalvoja, ką jiems reiškia nepriklausomybė, universitetuose vyksta įvairūs seminarai ir viešos paskaitos...
Matyt, krizės metu žmonės pradės dar labiau galvoti apie tuos dalykus. Galbūt nepriklausomybė dabar yra kažkas skirtinga nei buvo anksčiau? 2 psl. >
G.P. 2009-02-21 02:04
Juokingiausia, kai šis "eurosojūznykas" bando argumentuoti Islandijos būtinybę "integruotis"...