Naujienos
Kaip keistai beatrodytų, Europoje yra šalis, kurios nepalietė ekonominė krizė. Šios šalies finansinės institucijos nenukentėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo, jos gamyba ar vartojimas beveik nesumažėjo.
Ši šalis – Albanija. Turbūt šyptelėjote. Tačiau, iš tikrųjų šiai šaliai nėra kur kristi.
1990 metais Albanija buvo skurdžiausia Europos valstybė, kurioje bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam žmogui siekė 450 JAV dolerių (Lietuvos BVP tuo metu siekė 9000 JAV dolerių). 1997 metais žlugo visa Albanijos finansų sistema, kuri buvo paremta piramidės principu. Gyventojai prarado 98 proc. santaupų. Neišvystyta bankų sistema yra viena esminių priežasčių, kodėl šios šalies nepalietė ekonominė ir finansų krizė.
Nežiūrint į visus sunkumus, su pasaulio banko pagalba buvo pradėtos ekonominės ir struktūrinės reformos, kurių dėka 2008 m. Albanijos BVP siekė 3800 JAV dolerių. Daugiau kaip pusę BVP sukuria žemės ūkis, pramonė sukuria 26 proc., o paslaugos – 20 proc.. Per artimiausius 5 metus šaliai prognozuojamas vidutinis 5,6 proc. BVP augimas, kurio pagrindiniai šaltiniai – augantis vartojimas bei našumo augimas pramonėje.
Pagrindinės pramonės šakos – tekstilė, drabužių siuvimas, maisto pramonė, karjerų eksploatavimas, cemento, chemijos produktų gamyba. Šalies šiaurėje glūdi naftos klodai, taip pat išgaunama geležies rūda. Pagrindinis elektros šaltinis – hidroenergija, nors dalį elektros Albanija importuoja iš gretimų valstybių.
Vienas iš Albanijos augimo šaltinių yra vis dar didėjantis gyventojų skaičius. Pagal šį rodiklį, 3,2 mln. gyventojų turinti šalis yra unikali Europoje. Oficiali bedarbystė siekia 12 proc., tačiau neoficiali – 30 proc.. Šį rodiklį puikiai išnaudoja Italijos, o ypač Graikijos tekstilės įmonės, kurios yra įkūrę Albanijoje nemažai savo gamybinių padalinių. 2007 m. skurdo lygis šalyje buvo 18,5 proc.. Šis rodiklis labai panašus į Lietuvos.
Prie šalies patrauklumo didėjimo prisideda ir gana žema infliacija, kurios lygis jau kelis metus yra apie 3 proc., pastaruoju metu, Albanijos Lekas gana ženkliai stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu. Tiesa, įspūdingus, tačiau lietuviams suprantamus ekonomikos augimo rodiklius temdo didelis einamosios sąskaitos deficitas, kuris siekia 20 proc. šalies BVP. Jį dalinai kompensuoja kasmetinės 800 mln. JAV dolerių emigrantų perlaidos. Šalies užsienio rezervai 2008 m. pabaigoje viršijo 2,5 mlrd., numatoma, kad 2009 m. pabaigoje jie sieks 3,04 mlrd. JAV dolerių.
Nežiūrint į gana aukštą nusikalstamumo lygį, padėtis šalyje nuolat gerėja, daug pasikeitimų tikimasi ir po 2009 m. parlamento rinkimų. Tiesa, šiuo metu šešėlinė ekonomika šalyje vis dar sudaro 50 proc., o biudžeto deficitas siekia 5 proc..
Albanijos valdžia deda nemažai pastangų, siekdama pagerinti šalies įvaizdį. 2007 metais buvo baigta mokestinė reforma, kurios metu buvo suvienodinti gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis, šiuo metu siekiantys 10 proc.. Šalies sostinėje Tiranoje sutvarkytas miesto centras, o gyvenamieji daugiabučiai perdažyti įvairiomis spalvomis. 2 psl. >
ALBANIJA.LT 2009-02-23 09:12
Del Albanijos...situacija be iseiciu.. Noreciau, kad Lietuva turetu tokia situacija. Sukis kaip...
Manau. 2009-02-21 13:14
Kur nėra krizės - tai Vatikane.
2009-02-20 21:29
Tas Libanas irgi vystosi, nes neseniai eilini karta buvo sugriautas...
Ir siaip 2009-02-20 17:55
Niekas garsiai negiria "blogu" saliu o ypac chaose esancio Izraelio pasoneje, bet Libanas yra...