Naujienos
Su sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku vakar susitikę onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ atstovai prašė didesnio valdžios dėmesio kraujo vėžiu sergantiems žmonėms - tiems, kurie galėtų gyventi, jeigu gautų jiems reikalingų vaistų.
Bendrijos „Kraujas“ pirmininkės Dalios Bielskytės teigimu, galimybių įveikti ligą yra, tačiau tam prieš ją reikėtų susivienyti ir pacientams, ir gydytojams, ir politikams, rašo „Respublika“.
Galimybė išgyventi yra
Lėtinė mieloleukemija (LML) - viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų. Ši lėtinė kraujo vėžio forma anksčiau baigdavosi mirtimi. Susirgusieji mieloleukemija gyvendavo maždaug 4 metus. Prieš kelerius metus šios ligos gydymo srityje įvyko perversmas - atsirado vaistų, padedančių visiškai sustabdyti ir kontroliuoti ligą. Žmonės, vartodami mieloleukemijos progresavimą stabdančius vaistus, ligos tiesiog nejaučia, yra darbingi.
Pasak VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytojos onkologės Ritos Kviliūtės, LML išsivysto todėl, kad atsiranda genetinių chromosomų pokyčių. Ląstelės išsigimsta, tampa piktybinės, nekontroliuojamai auga ir dauginasi. Lėtinė LML stadija tęsiasi keletą metų. Vėžinės kraujo ląstelės tiesiog sunaikina žmogų.
Seniau pacientams buvo skiriami ne tokie veiksmingi vaistai, kurie laikinai pristabdydavo ligą ar sumažindavo simptomus, tačiau jos neišgydydavo. 10 proc. ligonių mirdavo per 2 metus, ir šis skaičius didėdavo apie 20 proc. kasmet. Vidutinis išgyvenamumas nuo LML diagnozavimo būdavo apie 4 metai. Visiškai ligą galėdavo išgydyti tik kaulų čiulpų transplantacija.
Tačiau šį gydymą daktarai galėdavo pasiūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams.
Šiuo metu LML gydymas patiria tikrą evoliuciją. 2001 m. šiai ligai gydyti patvirtintas vaistas imatinibas. Jis tapo kapsule, galinčia esant ankstyvoms stadijoms sustabdyti šį kraujo vėžį 90 proc. pacientų. Šis vaistas leidžia visiškai kontroliuoti ligą.
„Toks gydymas yra neabejotinai efektyviausias, naudojamas visų išsivysčiusių šalių pacientams, ir turi būti pradedamas vos nustačius ligą, - teigia R. Kviliūtė. - Imatinibo nepageidaujami poveikiai yra nedideli, sergantieji gyvena normalų, visavertį gyvenimą – tereikia kasdien išgerti vaistus ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją atlikti tyrimų“.
Gydytojos teigimu, daugelyje šalių atlikti ekonominiai tyrimai parodė, kad toks gydymo būdas, net ir įvertinus didelę kainą, yra ekonomiškai naudingas, nes pacientai išlieka darbingi, socialiai aktyvūs, jiems nereikia gulėti ligoninėje.
Vaistai – tik kas trečiam
Anot D. Bielskytės, bėda ta, kad gyvybes gelbstintį vaistą Lietuvoje gauna tik trečdalis pacientų, taigi yra galimybė padėti visiems, o padedama tik kas trečiam. Gaunantieji šiuos vaistus dirba, mokosi, o iš tų, kurie vaistų negavo, per porą metų apie 40 proc. jau paliko šį pasaulį, mat liga bėgant laikui ūmėja ir baigiasi mirtimi. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.