Naujienos
"Lietuvos žinių" nuotr.
Labdaros valgyklose ar nakvynės namuose kasdien nutįsta ilgos eilės. Į lėkštę nemokamos sriubos rankas tiesia ar laikinos lovos dabar Lietuvoje jau prašo ne tik buvę kaliniai, benamiai, bet ir inteligentai - buvę operos solistai, poetai, mokytojai, bibliotekininkai, inžinieriai.
Vilniaus nakvynės namuose nebetelpa visi šiltai praleisti naktį norintys benamiai. Nemokamai varguolius maitinančiose valgyklose dažnai pritrūksta maisto visiems jo prašantiesiems.
Kol už visuomenės dėmesio ribų atsidūrę žmonės tyliai bando sudurti galą su galu, politikai dar tik žada pasukti galvas, kaip jiems padėti.
Nauji veidai nestebina.
Varguolių eilė prie Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ labdaros valgyklos „Betanija“ nusidriekia gerokai prieš pietus, kurie čia pradedami tiekti 11 val. 30 minučių. Pensininkai, jauni bedarbiai, psichinę negalią turintys asmenys, skurdžiai gyvenančios šeimos, benamiai šaltame prieangyje rankose gniaužydami maisto talonus laukia, kol bus įleisti į salę.
Dauguma jų gerai pažįsta vieni kitus. Žmonės gyvai aptarinėja, ką veikė praėjusį vakarą, skundžiasi, kad už paskutinius du litus pirktas loterijos bilietas neatnešė sėkmės, o už šildymą gauta sąskaita privertė krūptelėti. Pamatę tarp jų įsimaišiusias dvi „naujokes“ - LŽ žurnalistes - varguoliai suklūsta. Tačiau sunkmečiu, kitaip nei anksčiau, nauji veidai labdaros valgykloje nieko nestebina. Supratę, kad esame žurnalistės, žmonės ima šurmuliuoti: pradeda dangstytis veidus, teiraujasi, ar iš nelaimės atėjome pasišaipyti, kiti - priešingai, skuba pasakoti savo rūpesčius ir gyvenimo istorijas.
Apipuvusios gėrybės
Stovinčiųjų eilėje nuotaika pasitaiso, kai kažkas pro durų plyšį pastebi ir visiems garsiai praneša, kad valgykloje ant grindų sukrautos kelios dėžės daržovių. Laukiantieji nemokamo maisto spėlioja, kokios ten daržovės, kas jas paaukojo, svajoja, kaip vakare jomis gardžiuosis namie.
Netrukus durys prasiveria ir minia alkanųjų suguža į valgyklą. Vieni bėga užsiimti eilės prie dalijamo maisto, kiti - prie daržovių. Tačiau jų vaizdas pribloškia. Vieno prekybos centro varguoliams paaukotos daržovės ir vaisiai, regis, visiškai netinkami valgyti. Dauguma keliose dėžėse suguldytų žiedinių ir kininių kopūstų, baklažanų bei persikų ne tik sukežę, bet ir apipeliję ar net visiškai supuvę. Tačiau tokių gėrybių seniai burnoje neturėjusiems žmonėms tai nesvarbu. Lazdele ramsčiodamasi senutė balta vilnone skarele ima į ranką vieną persiką, antrą, o jie vos paliesti sukiūžta. Močiutė šypsosi ir deda juos vieną po kito į krepšelį - grįžusi namo vis tiek suvalgys. Persikų ji neskanavo labai seniai, nes pinigų net duonai neužtenka.
Apipuvusios gėrybės greitai dingsta iš dėžių. Varguoliai keiksnoja, kad jiems kaip kokiems antrarūšiams netikusias daržoves ir vaisius aukoja, bet ima juos - kai pilvas gurgia, oriai galvos neiškelsi.
Neturi kitos išeities
Dėžėms ištuštėjus visas dėmesys sutelkiamas į puoduose garuojančius pietus. Žmonės spėlioja, kokia sriuba jų šiandien laukia, ką duos „antro“. „Sriuba su makaronais ir kotletas“, - pradėjus dalyti maistą sušurmuliuoja kelis metrus nusidriekusi eilė. 2 psl. >
Nijole 2009-02-26 10:38
O pinigu valdovu rumams tai turi.Noreciau, kad valdzios zmones patektu i varguoliu...
Jonas 2009-02-26 09:21
Skaitant, labai graudu pasidare. Iki ko daves tokia santvarka ir valdzia? Zmogus, saziningai...