Naujienos
Redas Vilimas/BFL nuotr.
Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis, po KT sprendimo dėl Atominės elektrinės įstatymo konstitucingumo pateikęs atskirąją nuomonę tvirtina iš esmės nesutinkąs su kai kuriomis KT sprendimo nuostatomis ir išvadomis, kaip antai, kad steigiant „Leo LT“ nebuvo sukurta monopolija ar, kad Konstitucija leidžia valstybei rinktis į partnerius privatų asmenį savo nuožiūra.
Keturiolikoje puslapių išdėstytoje atskirojoje nuomonėje E.Šileikis išreiškia „konceptualų nesutikimą“ su KT nutarimu bei pačia tyrimo metodologija ir pateikia savo argumentus dėl 11 bylos nagrinėjimo aspektų, daugiausiai dėmesio skirdamas Atominės elektrinės įstatymu prieš beveik metus sukurtai „Leo LT“ bendrovei kaip monopolijai ir valstybės teisei daryti išimtis atskiriems ūkio subjektams.
„Vyriausybę ir įstatymų leidėją paviliojusi vadinamoji holdingo idėja ir valstybės-privatininko (UAB „NDX energija“) partnerystės (PPP) idėja, kuri Atominės elektrinės įstatyme pasireiškia nacionalinio investuotojo įmonių grupės institute, tai yra, motininės (patronuojančios) bendrovės (ja tapusios LEO LT, AB) ir jos dukterinių įmonių konsolidavimo modelyje, iš esmės sudaro teisines prielaidas tam, kad įvyktų radikaliai naujas faktiškai gyvavusios, bet pakankamai susilpnintos ir iki demontavimo priartintos monopolinės padėties elektros energetikos sistemoje pakylėjimas į naują, aukštesnį tos monopolijos lygmenį, tai yra, monopolijos užsisklendimo būseną“, - tvirtina Konstitucinio teismo teisėjas atskirojoje nuomonėje.
Jis taip pat kritikuoja KT išvadą, neva „Leo LT“ tapus bendrove, kuri kuri patronuoja savo dukterines įmones „Lietuvos energija“, „RST“, „VST“ savaime nesudaro teisinių sąlygų pasikeisti dukterinėmis įmonėmis tapusių bendrovių teisiniam savarankiškumui.
„Tai, mano nuomone, yra grynai (absoliučiai) civilinės teisės fikcija, kuri negali pavirsti (tapti) konstitucinės teisės fikcija. Šiuo požiūriu kategoriškai nesutinku, kad pagrindinių šalies elektros energetikos bendrovių (akcinių bendrovių „Lietuvos energija“, „RST“, „VST“) sujungimas į nacionalinio investuotojo įmonių grupę viso labo reiškia, kad sudaromos teisinės prielaidos sujungti šių bendrovių valdymą, bet ne jų kontrolę ar veiklos taisyklių nustatymą“ - teigia E.Šileikis.
Jis taip abejoja, ar Lietuvai 2004 metais tapus Europos Sąjungos nare, įstatyminio ūkinės veiklos reguliavimo ir vieno konkretaus ūkio subjekto įstatyminio išskyrimo kriterijumi gali būti tai, kas vadinama „nacionaliniu saugumu“ ar esminiais valstybės interesais nacionalinio saugumo srityje.
„Manau, kad Atominės elektrinės įstatyme atsispindintis Lietuvos valstybės sprendimas pasirinkti privatų investavimo partnerį tik iš nacionalinės elektros energetikos srityje veikiančių nacionalinių subjektų prieštarauja tiek Konstitucijos europėizacijos dimensijai, tiek visų Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančių asmenų lygiateisiškumui“, - nurodo E.Šileikis. 2 psl. >
kaip visada 2009-03-06 10:39
Bus isvarytas is rojaus ,jei prie gaujos nepritamp.
Jaunas ir pasiutes 2009-03-06 01:12
Toks ivykis Lietuvos gyvenime,o komjaunuoliu sienlaikrastis kaip vandens i burna prisisemes.Kita...
Mauras 2009-03-05 23:42
bravo. Laikykitės, drąsiam būti nelengva. Džiugu kad KT visgi yra vienas teisėjas,...
Prof. Egidijus, 2009-03-05 19:59
yra LR Konstitucinio teismo - SĄŽINĖ