Vasario 25-ąją pirmą kartą kreipiantis į Amerikos kongresą Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai teko labai skrupulingai, kruopščiai apgalvoti retoriką. Tiesa, dar rinkimų kampanijos metu visi pripažino, kad dėl retorikos ponas B. Obama turi mažiausiai rūpesčių. Bet įtikinamai kalbėti yra viena, o mėginti išjudinti įstrigusią didžiausią pasaulio ekonomiką – vis dėlto visai kita.
Kongrese Amerikos prezidentas pasirodė įtikinamai, pažadėjęs vadovauti šaliai sunkiu periodu taip, kad ji pakiltų stipri kaip niekad. Naujasis prezidentas pareikalavo pasiaukojimo ir atsakomybės, patikino amerikiečius, kad jų santaupos saugios, ir teigė, kad finansų sistemą turintys gaivinti daugiau nei 700 milijardų mokesčių mokėtojų pinigų skirti ne godiems finansinių institucijų vadovams („riebiems katinams“). Prezidentas sakė, kad atsigavimo kaina bus nauja ekonomika, kai žmonės leidžia pagal išgales ir atsisako lengvo turto bei greito pelno vaikymosi. Ir žadėjo vesti Ameriką į švarios, atsikuriančios energijos ir naujos kartos automobilių ateitį.
„Visą laiką kritiški debatai ir sunkūs sprendimai buvo atidėliojami kitam kartui kurią kitą dieną... Ta atsiskaitymo diena atėjo, laikas prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – pareiškė prezidentas, paskelbdamas, kad bus eliminuoti nekonkursiniai kontraktai, dėl kurių Irake iššvaistyti milijardai, o gynybos biudžetas reformuotas taip, kad Amerika nemokėtų už šaltojo karo laikų ginklų sistemas, kurių nenaudoja. B. Obama taip pat žadėjo baigti George‘o W. Busho administracijos praktiką netraukti karams Afganistane ir Irake skirtų milijardų dolerių į federalines buhalterines knygas.
Prezidento kalba nuskambėjo po aktyvaus naujosios Baltųjų rūmų administracijos debiuto – B. Obama gavo Kongreso paramą savo 787 milijardų dolerių ekonomikos skatinimo planui. Paties prezidento teigimu, jis suprantąs, kad milijardų skyrimas bankams negali būti populiarus sprendimas, bet teigė, jog tai yra vienintelis būdas priversti veikti kreditavimo sistemą, be kurios negali apsieiti nei šeimos, nei verslas. Prezidentas pareiškė artimiausiu metu pateiksiąs savo siūlymus dėl 2010-ųjų biudžeto. Jo teigimu, skirtingai negu ankstesniais metais, šį dokumentą derėtų vertinti ne kaip atskirų programų rinkinį, o kaip Amerikos ateities projektą.
Radijo stočiai „Svoboda“ komentuodamas pirmąjį Amerikos prezidento kreipimąsi, Sankt Peterburgo universiteto Šiaurės Amerikos tyrimų katedros vedėjas Borisas Širiajevas pažymėjo, kad pirmą kartą per ilgą laiką Amerikos prezidento kalboje apsieita be „ritualinių užkeikimų“. Ir apskritai – užsienio politikos tema nebuvo dominuojanti. Svarbiausi teiginiai – kad bus tęsiamas pasitraukimas iš Irako, paliekant savo likimą spręsti patiems irakiečiams, ir pasiūlyta nauja strategija Afganistane. Tarsi papildydamas šį teiginį, prezidentas B. Obama vasario 28-ąją duodamas interviu televizijai PBS sakė, kad Jungtinės Valstijos netrokšta ilgą laiką laikyti savo kariuomenės Afganistane. Pasak Amerikos prezidento, Afganistanas visada duodavo griežtą atkirtį okupacinėms pajėgoms, ir Jungtinės Valstijos turi tą atsiminti, galvodamos apie savo strategiją. Tiesa, dieną prieš tai paskelbęs planuojantis per 18 mėnesių baigti kovines operacijas Irake, prezidentas B. Obama nurodė pasiųsti į Afganistaną dar 17 tūkstančių JAV karių. 2 psl. >
Naujienos






















Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.