Naujienos
Indijai – po Kinijos didžiausiai pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybei – šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys. Nesunku suprasti, kodėl JAV ir Rusija savo geopolitinių interesų smaigalį sutelkė į Indokiniją.
Amerikos analitikai naująją administraciją ragina pasirinkti Indiją prioritetine užsienio politikos kryptimi. Antai laikraštyje „The Washington Times“ buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas, tarptautinės organizacijos „Heritage Faundation“ viceprezidentas Kimas R. Holmesas* rašo, kad prezidentui Barackui Obamai reikia stengtis neatbaidyti vertingos strateginės partnerės Azijos žemyne.
Nors B. Obama ir priekaištavo George‘ui W. Bushui, kad jo politika verčia pasaulį nusigręžti nuo Amerikos, kaip tik G. W. Busho pastangomis su Indija pasirašyta sutartis dėl bendradarbiavimo taikaus atomo, gynybos ir antiteroristinės veiklos srityse. Jam taip pat pavyko atskirti Vašingtono požiūrį į Delį ir Islamabadą, sustiprinti JAV strategines pozicijas Azijoje. Naujajam prezidentui, pataria K. R. Holmesas, belieka tęsti šią tradiciją.
Tačiau ekspertas primena, kad B. Obama pradėjo nevykusiai. Per rinkimų kampaniją jis užsiminė, kad Amerika turi padėti išspręsti Kašmyro problemą. Deliui tai nepatiko, nes įtarė, kad Vašingtonas, tradiciškai palaikydamas savo partnerį kovoje su terorizmu Pakistaną, nusigręžia nuo Indijos. Ačiū Dievui, rašo autorius, tapęs JAV prezidentu B. Obama daugiau tos klaidos nekartojo – visiškai apie tai neužsiminė.
Priminsime, kad Džamu ir Kašmyro provincijos priklausomybė – senas dviejų didžiųjų branduolinių kaimynų nesutarimų objektas. Tiesa, čia istoriškai tarpininko ir taikdario vaidmens imasi britai. Dar 2002-ųjų pradžioje tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas apsilankė Indijoje ir Pakistane. Daugiau kaip šimtą metų regione viešpatavę britai manė galį užkirsti kelią 54-erius metus trunkančiam konfliktui.
Šių valstybių nesutarimų kertiniu akmeniu laikoma 222 tūkst. kvadratinių kilometrų ploto ir maždaug 10 mln. gyventojų turinti Džamu ir Kašmyro provincija (šios sujungtos valstijos formaliai vadinamos Kašmyru), kuri 1947 m. rugpjūtį, valstybėms atgavus nepriklausomybę nuo britų, buvo pasidalinta: Pakistanui atiteko 84 tūkst. kv. km, Indijai – daugiau kaip 100 tūkst. kv. km teritorijos; kitus 37,4 tūkst. kv. km kontroliuoja Kinija.
Daugiausia konfliktai kildavo palei Jungtinių Tautų nustatytą kontrolės liniją. Per ketvirtąjį didelį konfliktą 1999 metais Indija jautėsi išduota: po nepavykusių Indijos premjero ir Pakistano prezidento derybų Lahore kilo vadinamasis Kargilo karas. Tada Indija apkaltino Pakistano vadovą Pervezą Musharrafą vadovavus Kargilo maištui. Pamiršęs nuoskaudas 2001-ųjų vasarą Delis pakvietė Islamabadą derybų jau Indijos teritorijoje, Agros mieste. Tačiau ir jos baigėsi nesėkme. Jau spalį per Džamu ir Kašmyro asamblėjoje įvykusį teroristinį išpuolį žuvo 38 žmonės.
O netrukus po to dėl Indijos parlamente kilusio susišaudymo Delis taip pat apkaltino Islamabadą, nors abi šalys po Rugsėjo 11-osios lyg ir ėmė artėti, vienijamos bendros JAV vadovaujamos kovos su teroristine „Al Qaeda“ organizacija Afganistane. 2 psl. >
seiminija 2010-02-12 14:54
kad ir kokia gyventojų sklaičiumi gausi šalis ji būtų, ji nekelia pasualiui tiokios...
Vincas 2009-03-12 11:13
"Indijos ir Pakistano pasienyje lyg ir aprimęs, dvi didžiulės ir galingos Indokinijos...