Naujienos
Jei reikia šalies, ištiktos bankroto, simbolio – štai jis, iškilęs virš Reikjaviko kontūrų 74 m Halgrimuro bažnyčios bokštas (čia – didesnio formato nuotrauka).
Anksčiau raketos siluetu grakščiai šovęs į dangų, šiandien jis aptūtulotas pastoliais. Prieš šešetą metų šio neogotikinio kūrinio vos nepatvarkė lietuvių lakūnai (drąsi šalis!), bandę pakartoti Dariaus ir Girėno žygį ir per nepasižiūrėjimą vos nenunešę iš anksto skrydžio plane neužfiksuoto bokšto (Reikjavike tada kilo nemažas skandalas, bet ar Lietuvos žiniasklaida tai aprašė?). Šiandien bažnyčia tik restauruojama, bet ir restauracija sustojusi, kaip sustingę tarp pastolių nuo kalno matomi įpusėti verslo centrai, gyvenamieji pastatai ar naujasis kultūros centras su koncertų sale, kino teatrais ir kitomis įstaigomis. O aikštėje prieš bažnyčią stovinti skulptūra vikingui Leifui Eriksonui, atradusiam Ameriką, šiandien siunčia gailios ironijos ženklą: dar prieš metus Islandijos premjeras Geiras Haarde finansų machinatorius, besiveržusius į kitas šalis be proto investuoti, pirkti prestižines parduotuves Kopenhagoje, Londone, titulavo naujaisiais vikingais, einančiais užkariauti Europos. Šiandien vikingais islandai vadina tokius, kuriuos mes artimesnėse mums erdvėse vadiname „novoruskiais“, „novolitovcais“ ar nuvorišais. Bet ir krizės apimtoje šalyje jie vis dar puikuojasi, juos išduoda siauroms Reikjaviko gatvelėms nepritaikyti jų humeriai ar reindžroveriai, šiandien taip pat perkrikštyti į „geimoverius“ (angl. game over – žaidimas baigtas). Toks prabangių mašinų kiekis stulbina britus ar amerikiečius, bet jiems automobilis – ne tiek susisiekimo priemonė ar prabangos (kur ji šiandien?) ženklas, kiek pižonizmo emblema, kurią šiandien galima būtų palyginti su treningais ano amžiaus paskutinio dešimtmečio Lietuvos provincijose.
Pati Islandija neišvengia provincinio – ne prastąja prasme – šešėlio, bet ne dėl išsivystymo, o dėl gyventojų skaičiaus ir su tuo susijusių aspektų. Visam pasauliui šokas-nustebimas: dabartinė premjerė Jóhanna Sigurðardóttir išdrįso paviešinti, kad ji priklauso seksualinėms mažumoms. Bet Islandijoje to nepaslėpsi, nes šitame 100 000 gyventojų miestelyje visi vienas apie kitą viską žino (ir čia pat kitas, visiškai neprovincinis aspektas: tai žinodami dauguma beatodairiškai ją rėmė, nes šalis – ne lova). Gyventojai atvirai kalba, spauda rašo apie 25 šeimas, valdančias visą šalį, nes jų atstovai sėdi seniausiame pasaulyje parlamente, vyriausybėje ir bankuose. Pakeiksnoja, išeina į gatves, o toliau – kaip pas mus – tyla, todėl patraukia į barus. Gėrimo kultūra pralenkdami britus: visą savaitę jie dirba kaip arkliai, o penktadienį nemenkiau geria, ir net skalpelio aštrumo vėjas netrukdo vienais marškiniais migruoti iš vieno baro į kitą.
Šiame peizaže kiek juokingai, bet ir visiškai natūraliai suskamba „marijėmpolės“ šnekta. Islandijoje lietuvių jau apie 2000, jie – antra po lenkų tautinė mažuma, bet, kalbama, pirmoji mažuma kalėjimuose. Jie važinėja geromis mašinomis, gyvena puikiuose butuose, bet – visa tai palieka ir liūdesio šešėlį: tie, kurie tik nuomojosi butus, laimėjo, jie tebeliko laisvi. Nesusiorientavę gyvenime ar patikėję šalies šviesia amžina ateitimi ir pasiėmę paskolas užsikabino inkarą visam gyvenimui neišvykti iš salos: po krizės paskolos išaugo net 20 procentų, ir neišsimokėtas butas nebepadengs visos skolos. Vikingai bus atmiešti jotvingiais. Bet taikiai – pirmasis didesnis lietuvių bendruomenės susitikimas kovo 11-osios proga Reikjaviko Šiaurės namuose sutraukė ir dalį islandų, panorusių išgirsti, kokia čia dar, be jų, pasaulyje egzistuoja kita archajiška kalba. Nes, perfrazuojant Antoine‘ą Meillet, – tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo vikingai, turi atvažiuoti paklausyti, kaip kalba islandų valstietis. O valstietis, pasirodo, neįsileidžia ne tik didesnių svetimybių, bet ir visiems aiškių tarptautinių žodžių. Todėl kompiuteris čia yra tölva, išradingas derinys: telja (skaičiuoti) + Senojoje Edoje minima pranašė Völva. O kaip islandai saugo savo tapatybę, išduoda vienas užrašas prie Nacionalinio muziejaus: bilieto kaina – 1000 kronų, bet apsirengusieji nacionaliniais kostiumais įleidžiami nemokamai. Ir jie eina, bet akivaizdžiai ne dėl jiems menkos 23 Lt atitinkančios kainos. 2 psl. >
ghe 2009-03-25 14:37
Yes, I know Björk,” a professor of finance at the University of Iceland says in reply to my...
the 2009-03-21 22:55
Patiko straipsnis, graži raiški kalba. Ne per daug ir ne per mažai.
kip 2009-03-18 12:08
puiku. mazai kas taip aiskiai besneka. taip lietuviskai lietuviskai. na, truputi islandiskai....
,,, 2009-03-15 20:41
jauniskis kai raso apie savo isvykas, tai man patinka kad per daug neįsijaučia, t.y....