Naujienos
Kovo 16-17 d. Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sutarė pratęsti Baltarusijai taikytų sankcijų moratoriumą. Moratoriumas galios dar 9 mėnesius.
O tai reiškia, kad Baltarusijos vyriausybės atstovai, įskaitant ir prezidentą Aleksandrą Lukašenką, išsaugojo teisę keliauti į Europos Sąjungos šalis.
Švelnindama sankcijas ES siekia išlaikyti savo įtaką Baltarusijai ir sumažinti šios šalies priklausomybę nuo Rusijos.
Norėdami pabrėžti, kad toks tono švelnėjimas nereiškia, jog ES remia autoritarinį Lukašenkos rėžimą, ministrai pabrėžė, kad Baltarusija dar nepasiekė reikiamo demokratijos lygio, todėl kai kurios sankcijos liks galioti dar mažiausiai metus.
Pats A. Lukašenka teigiamai įvertino tokį ES užsienio reikalų ministrų sprendimą, bet kartu paskubėjo pridurti, kad dėl atnaujintų santykių su ES neturi nukentėti jos ryšiai su Rusija.
„Rusija – mūsų tradicinis sąjungininkas ir mes niekada nenusisuksime nuo jos,“ – sakė A. Lukašenka.
Būtent Rusija yra ta priežastis dėl kurios ES ėmėsi aktyvios užsienio politikos Rytų Europoje. Karinė invazija į Gruziją, energetinis konfliktas su Ukraina paskatino ES peržiūrėti savo geopolitines strategijas.
Tačiau Rusijos klausimas yra galvos skausmas ir Baltarusijai. Kuri jau senai ieško būdų, kaip išsivaduoti iš priklausomybės nuo Rusijos įtakos, į kurią savanoriškai pasidavė dėl pigių resursų.
Rusijos dienraštis „Kommersant“ rašo, kad Maskva gali perimti iniciatyvą į savo rankas pasiūlydama Minskui daug didesnį finansinės pagalbos paketą, kuris padėtų Baltarusijai išgyventi ekonomikos krizę.
Vasario mėnesį A. Lukašenka jau kreipėsi į Rusiją su prašymų skirti apie 10 mlrd. litų kreditą, prieš mėnesį gavo kreditą iš Tarptautinio valiutos fondo. Minskui, norint išgyventi šią krizę, reikalinga dar didesnė finansinė parama.
Dalyvaudama „Rytų partnerystės“ projekte, kurį planuoja pasiūlyti ES, Baltarusija galėtų gauti iki 100 mln. eurų, tačiau ši suma yra skirta įvairiems projektams įgyvendinti ir nebus suteikta iš karto.
Tačiau tokios sumos A.Lukašenkai gali nepakakti ir jis turės ieškotis kur gauti naujų kreditų, o juos suteikti gali Rusija. Kitas dalykas - artėjantis naujas šildymo sezonas ir dujų kaina. Baltarusija iki šiol Rusijai moka mažiau nei 100 dolerių už 1000 kubinių metrų dujų.
Ir glaudesni santykiai su ES, gali paskatinti Rusiją padidinti dujų kainas Baltarusijai, o tai gali dar labiau pakenkti šios šalies ekonomikai. Vargu ar ES bus ta šalimi, kuri pajėgs kompensuoti patiriamus nuostolius.
Greičiausiai A. Lukašenka ir toliau bandys laviruoti tarp ES ir Rusijos, tačiau jo judėjimo laisvė, ypatingai šios krizės metu, yra labai apribota.
Ir kurią pusę jis pasirinks greičiausiai bus galima pamatyti artėjant žiemos šildymo sezonui, kai prasidės naujos derybos dėl dujų kainų su Rusija. Nes Rusija vargu ar ramiai žiūrės, kaip Vakarų Europa didins savo įtaką regione, kurį Rusija laiko savo tradicine įtakos zona.
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.