Važiuojant namo iš tarptautinės konferencijos, vykusios Rygoje, autobuse keleivių gal 10.
Priešais sėdintis arabiško gymio (Artimieji Rytai? Kataras? Turkija?) vyriškis kalba telefonu, ausis užsikimšęs ausinukėmis, todėl negali reguliuoti savo balso ir pusei autobuso porina apie vykusią konferenciją ir derina savo būsimą seminarą Vilniuje. Dešiniau mergina važiuoja iš seminaro Rygoje ir giminei gerokai tyliau (bet netoli, tad kalbos atplaišas girdžiu nenorom) pasakoja apie būsimas keliones konferencijų ir draugų aplankymo tikslais. Iš dešimties trys – į ir iš konferencijų. Kadangi tai, kaip pasakytų Ernestas Parulskis, jau kritinė masė, leidžianti daryti išvadas, tai galima konstatuoti faktą, kad keliaujančiųjų pobūdis gerokai pakito. Prekybininkus ir gimines ima keisti daugiau nei vidurinioji klasė, tiksliau – pasiturinčioji ar mažų mažiausiai ketinanti tapti tokia. Mokslas ir seminarai tapo gerokai svarbesniu verslu už prekių mainus į piniginį jų atitikmenį. Parduodamos žinios.
Bet žinias taip pat reikia tinkamai sutvarkyti, kad neimtum pardavinėti to, iš ko tu iš tiesų uždirbi. Negali atskleisti visų know-how. Todėl paskaitininkai, lektoriai ir moderatoriai dažniau kalba ne apie tai, iš ko jie uždirba ir kaip, o vartodami magiškus buriančius žodžius neva panagrinėja temą. Nors iš tiesų jos gali beveik ir nepaliesti, tik tam tikru abstrakčiu kampu. Ir tokių daugėja visiškai panašiai, kaip daugėti ėmė tų, kurie savo paskaitomis padeda staigiai praturtėti (bet pirma reikia daug jų paskaitoms paaukoti).
Tačiau ką pasiims iš tokių konferencijų jų dalyviai? Na, pirmiausia galės įsirašyti į savo CV, kad dalyvavo tokiame seminare (jaunųjų kultūrininkų CV skiriasi nuo ankstesniųjų tuo, kad vyresnieji ten įrašydavo savo didžiuosius gyvenimo ir kūrybos darbus, ir jų CV užimdavo puslapį, jaunieji – kiekvieną savo kūno ar dvasios pyptelėjimą bet kuriame susitikime, ir taip jų gyvenimo aprašymas pamažu ketina virsti dienoraščiu, betrūksta tik susitikimų su draugais kavinėse). Kiti galbūt bus patenkinti, kad tarptautinei auditorijai papasakojo apie savo įstaigos veiklą (čia įsirašau save). Nedalyvavusieji anksčiau tokiose diskusijose išgirs nemažai naujo. Bet nemažai buvo tokių, kurie teorinę seminaro pusę pražiovavo, ne pirmą kartą girdėdami tai, ką girdėjo dar bent penkiuose analogiškuose renginiuose nuo to laiko, kai kūrybinės industrijos „atvėrė“ mums akis ir argumentavimo krepšelį.
Bet didžiausia tokių renginių žinia yra viena: tu ne vienas. Kartkartėmis besiburiančios ir vis stiprinančios savo pozicijas nevyriausybinės organizacijos namuose dažnai pasijunta vienišos nepaisant augančio jų skaičiaus: jų balsai toli gražu neina į dangų, valdžia jas ignoruoja, žiniasklaida nekreipia dėmesio, ir neišvengiamai ima sėlinti desperacija. Tarptautiniai renginiai nuramina: mūsų pasaulyje daug, mes beveik jėga. Žinoma, jėga ten, kur pripažįstami, t.y. tose šalyse, kur kultūra ar gyventojų laisvalaikis, jų prusinimas nėra paskutinėje vietoje. Bet pokomunistinės šalys seminaruose ir ypač prie pietų stalo žarstosi karčia ironija. Ir ji taip pat stiprina, leisdama tiesti beveik identiškas paraleles. 2 psl. >
Naujienos





















nauda 2009-04-08 21:37
Cia eilinis patvirtinimas,kad visas Baltijos shalis raizgo tas pats -globalios kulturines...
to hm 2009-03-29 11:15
klausyk... o gal nerasinek, jei nesiorientuoju ir nesamones is po pirstu klaviaturoje pilasi?...
hm 2009-03-28 23:42
Labai idomu - valdzios zmogus jauniskis, kuris dabar kaip suprantu yra energetikos ministro...
jauniskis ekspertas? tavo darbas? 2009-03-27 16:09
http://www.ekspertai.eu/Skalbyklos_Tema_VEKS_veks_brangiausias_nesusipratimu_meno_festivalis.html