Naujienos
Reuters/Scanpix nuotr.
JAV prezidento Baracko Obamos noras užmegzti dialogus su įvairiomis valstybėmis, kurios anksčiau buvo aiškiai įsitvirtinusios kitoje barikadų pusėje nei amerikiečiai, atrodo, galėtų būti pavadintas tikru „dialogų pavasariu“. Draugiški ženklai siunčiami ne tik Rusijai, Iranui, Kubai, bet ir Talibano atstovams Afganistane. Pirmoje kovo pusėje B. Obama oficialiai paskelbė, kad metas pradėti derybas su talibais. Tiesa, ne visais, o tik su tais, kurie, JAV manymu, yra „nuosaikūs“.
„Nuosaikiaisiais“, anot amerikiečių, turėtų būti vadinamos dvi su Talibano judėjimu susijusios asmenų grupės. Pirmiausia tai yra nacionalistai, kurių pagrindinis tikslas yra užsienio karinių pajėgų išvijimas iš Afganistano teritorijos. Antroji grupė apima afganus, prisidėjusius prie Talibano kovotojų daugiausia dėl tokių priežasčių kaip baimė ar nesaugumas, vyraujantys talibų valdomose Afganistano teritorijose (vyriausybei paklūsta vos 30 proc. šalies). Dėl didėjančios paramos talibams kaltas ir augantis nusivylimas dabartinės vyriausybės nesugebėjimu tvarkyti valstybės reikalų.
Anot JAV viceprezidento Joe Bideno, net 70 proc. talibų kovoja tik todėl, kad už tai gauna juos tenkinantį atlygį. Dar 25 proc. nėra laikomi beatodairiškai atsidavusiais šiam režimui ir nėra tikri dėl savo indėlio į kovą. Likusieji 5 proc. vadinami nebepataisomais. Tai dažniausiai yra tie kovotojai, kurie palaiko glaudžius ryšius su „Al Qaeda“. Vadinasi, logiškai mąstant, JAV turėtų būti pasiryžusios tartis su 95 proc. talibų sukilėlių, nes tik 5 proc. kovotojų laikomi radikalais.
Vienas įtakingiausių Talibano vadų mula Mohammadas Omaras kovo viduryje paneigė gandus, kad jis esą linkęs derėtis su JAV. Pagrindiniai M. Omaro reikalavimai lieka nepakitę: jis siekia, kad būti išvesti užsienio kariniai daliniai, šalyje būtų įvesta islamo teisė, o Afganistanas taptų visiškai nepriklausomas nuo JAV.
Talibams sutikus derėtis, jiems būtų pasiūlytos tokios nuolaidos kaip šiam judėjimui priklausančių narių paleidimas iš kalėjimų, paieškų įtariamuose namuose ir areštų sustabdymas bei diskusijos dėl galimos talibų lyderių amnestijos. Talibų pusė savo ruožtu turėtų atsisakyti užsienio karių pasitraukimo, kovotojai privalėtų liautis griauti infrastruktūros objektus ir nebepuldinėti valdžios pareigūnų bei įvairaus lygio tarnautojų, pavyzdžiui, mokytojų.
Akivaizdu, kad tokios abipusės nuolaidos greičiausiai ir toliau talibų vadų nesudomins. Reikalavimai suformuluoti taip, kad atitinka praktiškai vien JAV interesus. Nuolaidos talibams tik tokios, kad kalbama apie galimą kovotojų atleidimą nuo bausmių, tačiau visiškai neužsimenama apie Afganistano, t. y. visos valstybės, ateitį. Susidaro įspūdis, jog JAV nenori net girdėti apie tai, kad Afganistanas turėtų būti valdomas ne kaip kitos valstybės protektoratas, o kaip nepriklausoma, savarankiškai sprendimus priimanti valstybė. JAV ir Talibano dialogas šiuo atveju turėtų ne siekti vienareikšmiškai „sulaužyti“ talibų režimą, o bendradarbiauti su juo. 2 psl. >
ase 2010-01-02 13:26
Derėkis kiek tik širdis geidžia - nieko gero nebus.