Naujienos
Gintaras Ronkaitis. Andriaus Ufarto/BFL nuotr.
Dykūnų tik sauja o jūs – milijonai, tai kam gi ta baimė? Tiktai susitelkit...
Julius Janonis, lietuvių poetas
Norėtume, kad gyvenimas nuolat gerėtų, atlyginimai augtų, valdžia mums sąžiningai tarnautų. O ką patys duodame savo Tėvynei? Ar dauguma mūsų, patekę prie lovio, nesielgtų panašiai? Todėl ir iškeliame tokius į daugumą panašius „realistus“?
Tikiuosi, kad dauguma žmonių ne tokie. Visi trokštame Šviesos ir Tiesos, tai yra tautos prigimtyje, perduota per mūsų tėvus ir senelius. Bent jau taip užrašyta Kudirkos dainoje, kurią pripažįstame savo tautos himnu.
Bet argi ne nuo mūsų valios priklauso apsisprendimas gyventi kitaip? Argi ne mes ėjome į atgimimo mitingus, stovėjome Baltijos kelyje? Kur dingo tie žmonės? Nejaugi visi emigravo ir išmirė? Tuomet Lietuvos žmonės sukurė stebuklą – nugalėjo didelį ir stiprų priešą savo Valios ir Džiaugsmo jėga. Neprievartos būdu. Brutaliai jėgai priešpastatę savo laisvės siekį. Ir Žodis tapo Kūnu. Taip pat veikė indai, vadovaujami Mahatmos Gandžio, laikomo neprievartinės kovos ideologu ir klasiku. Apie Gandį tada nė nenutuokėme. Tiesiog taip pasireiškė tautos kolektyvinė išmintis. Tik kur šiandien visa tai? Kodėl šiuos idealus trypia brutali ir į prievartą linkusi valdžios purvina koja?
Parašiau šiuos žodžius ką tik išgirdęs apie tai, kad prie Seimo šaudo. MŪSŲ pareigūnai į MŪSŲ žmones. Kokie Tie žmonės bebūtų, tai mūsų piliečiai. Neįsivaizduoju, ką reikėtų iškrėsti, kad būtų galima priimti tokį sprendimą? Išdaužė keletą Seimo langų, miniai skanduojant „Lietuva“. Toks štai krizinis patriotizmas. Negi tai pakankamai svari priežastis žaloti žmones? Trupinti jų kaulus guminėmis kulkomis? Kažkoks stiklo gabalas valdžiai svarbiau už Žmogų. Štai taip.
Sankt Peterburge yra nepelnytai mūsuose užmiršto lietuvių poeto Juliaus Janonio kapas. Jo eilės šiandien vėl aktualios. Nes vėl reikia kovoti ir ginti valstybę nuo savos taip gausiai išvešėjusios plutokratijos. Tik ta kova turėtų būti ne tokia, kokią siūlo partija „Frontas“ ir panašūs karingieji sluoksniai. Nes vėl išeis kaip aprašyta Orvelo “Gyvulių ūkyje“. Kažkas kovos ir lies savo prakaitą, o gal ir kraują, o rezultate vienas kiaules pakeis kitos. Ir tiek. Todėl visada reikia prisiminti Baltijos kelią! Kardą pakėlęs, nuo kardo ir žus. O džiaugsmingas ir mylintis, savo vertybių besilaikantis žmogus yra nenugalimas. Kritinė tokių žmonių masė lemia esminius pasikeitimus. Tie pasikeitimai beveik visada būna „staigūs ir netikėti“, nors bręsta ilgai. Tokios bus XXI amžiaus revoliucijos. Jokia dykūnų sauja neatsilaikys. Galima laimėti su džiaugsmu. Džiaugsmas – nenugalima jėga, tuo tarpu neigimas ir liūdesys gali viską pražudyti. 2 psl. >
įįį 2009-05-13 23:24
Reto durnumo dalbajobas esi, Gintarai Ronkaiti.
Bravo, Ronkaiti!!! 2009-04-30 18:32
Rasyti reikia taip:"Nėra kito būdo reformuoti valdžią, tik demokratiniu būdu ir daugumos...
Jonas 2009-04-17 18:07
O kaip buvo su tais kyšiais ir vizų pardavinėjimais? Žmogus atrodo nuoširdžiai rašo, bet...
NE 2009-04-14 11:55
Netikiu,kad LR politizuoti teismai ,objektyviai spręs Fronto pateiktą klausimą dėl...