Po kiek bilietas į rūmus? 15

Bartas Simpsonas, Žygimantas Augustas

15	Komentarai

Teksto dydis Spausdinti Persiųsti Pranešk klaidą

 

Kai perskaičiau, kad Kalifornijos pramoginis muziejus "Hearst Castle" gražins Holokausto metu žuvusių žydų palikuoniams du Italijos renesanso paveikslus, prisiminiau, kad apie Hearsto pilį skaičiau sename Umberto Eco straipsnyje "Kelionė į hiperrealybę".

1975 metais tuomet dar ne beletristas, o tik mokslininkas susiorganizavo šaunią kelionę – per JAV Vakarų pakrantės vaškinių figūrų muziejus, šviežiai pastatytas tvirtoves, kaubojų miestelius ir Disneilendą.

U. Eco tyrinėjo imitacijos, falšo, realybės ir hiperrealybės ideologijos Amerikoje fenomeną. Ir jis negalėjo aplenkti Hearsto pilies. Aprašydamas įspūdžius, jis pagarbiai šaiposi iš spaudos magnato Williamo Randolpho Hearsto biografo, kuris teigė, kad tai yra "muziejaus ir rūmų junginys, kokio pasaulis nematė nuo Medičių laikų". R. Hearstas savo tvirtovei (pastatytai 1957 metais) pirko – dalimis arba visus - Europos vienuolynus, abatijas ir pilis, jas išmontuodavo, o plytas ir akmenis sunumeruodavo. Kroviniai kirsdavo Atlantą ir galų gale būdavo iš naujo sumontuoti ant Kalifornijoje stūksančio kalno, tarp laisvėje gyvenančių žvėrių.

Kadangi R. Herastas statė ne muziejų, o renesansinę sodybą, jis jungė autentiškus fragmentus su drąsiomis imitacijomis, nesijaudindamas, ar verta demonstratyviai atskirti autentiką nuo šiuolaikinių kopijų.

U. Eco rašo: "Eidami tarp Romos imperijos laikų sarkofagų, egzotiškų augalų ir barokinių laiptų imitacijos praeiname Neptūno baseiną, įsivaizduojamą graikų šventyklą, užpildytą klasikinių skulptūrų kopijomis ir pasiekiame Casa Grande, ispaniškai-meksikietiško stiliaus katedrą su dviem bokštais, kuriuose skamba 36 varpų kariljonas. Portalą puošia vartai, atvežti iš XVI amžiaus Ispanijos vienuolyno. Vestibiulio grindis puošia Pompėjoje rasta mozaika, ant sienų kabo gobelenai, o Susirinkimų salės duris padarė Sansovinas. Pati salė pastatyta pseudorenesanso stiliumi, kuris pilyje vadinamas itališku-prancūzišku renesansu. Suolai salėje atvežti iš vieno Italijos vienuolyno, kilimai – XVIII flamadų meistrų nuausti, daiktai – autentiški ir kopijos – prezentuoja įvairias epochas, o keturis medalionus nulipdė Torvaldsenas. Refektoriuje yra aukštos "keturių šimtų metų senumo" lubos, ant sienų kabo "senos Sienos giminės" ginklai. Miegamajame stovi tikra kardinolo Rišelje lova, biliardo salėje – gotikiniai gobelenai, kino salė – egiptietiška su Ampyro elementais, bibliotekoje – dar vienos itališkos lubos, kabinetas yra gotikinės kriptos rekonstrukcija ir visur įmūryti autentiški gotikiniai židiniai. O baseinas jungia Alhambros, Paryžiaus metro ir Kalifo pisuaro elementus, bet atrodo didingiau".

U. Eco Hearsto pilies tyrinėjimas primena Juodųjų mišių šventvagiškumą, "kai myliesi klausykloje su liturginiais rūbais aprengta prostitute, o aplinkui skamba elektriniais vargonais grojamas "Gerai temperuotas klavyras". Bet mokslininkas, puikiai žinodamas JAV, ypač Vakarų pakrantės kontekstą, Hearsto pilimi ir žavisi, teigdamas, kad ji puikiai papildo turistinį peizažą, būdama maždaug "tarp Da Vinčio "Paskutinės vakarienės" vaškinio modelio ir Disneilendo". 2 psl. >