Prezidentas Valdas Adamkus. (Andrius Ufartas/BFL nuotr.)
Tai nebus banalus dar vieno pokomunistinės Vidurio ir Rytų Europos valstybės vadovo "demaskavimas" - šiuose kraštuose KGB ir giminiškos slaptosios tarnybos kontroliavo visas sritis, taip pat ir opoziciją, totalitarinėse visuomenėse net pasipriešinimo herojai negalėjo išvengti kontaktų su saugumu. Tačiau to nepasakysi apie šios publikacijos herojų, išaugusį ir subrendusį laisvame Vakarų pasaulyje, užėmusį atsakingiausią valdžios postą, visuomet galėjusį rinktis.
Skiriu visiems Amerikos lietuviams, kurie niekad nesitaikstė su Lietuvos okupacija ir aneksija.
Šis žurnalistinis tyrimas yra iki "Fermerio". Kitaip tariant, paremtas ne kokiais slaptaisiais archyvais, o lengvai prieinamais dokumentais ir autoriaus patirtimi, ignoruojantis paplitusias insinuacijas ir konspiracines teorijas apie "Fermerį", - pasakojantis tik apie legalius herojaus ryšius su oficialiais asmenimis. Todėl tai nėra "demaskavimas", o tik faktų konstatavimas.
Mitas apie dvi kadencijas.
Nors netrukus rūmų S.Daukanto aikštėje šeimininkas su visa jį atlydėjusia iš Amerikos svita sugrįš į Čikagą, vis dar gajus mitas apie dvi Valdo Adamkaus kadencijas.
Pirmoji - saulėtoji, be jokio debesėlio, nebent šešėlį mesdavo koks į intrigas linkęs patarėjas. Ir kur kas prasčiau nusisekusi antroji. Bet ir tai veikiau ne paties V.Adamkaus kaltė, o dėl netikusių patarėjų, kurie sąmoningai ar iš kvailumo kompromitavo valstybės vadovą. Tokia schema buvo ilgai įtikėjęs ir šių eilučių autorius, kuriam net iki antrosios kadencijos vidurio V.Adamkus išliko moralinis autoritetas.
Tai netrukdydavo net ir per pirmąją kadenciją retsykiais patraukti per dantį valstybės vadovą dėl vieno ar kito sprendimo, kurį vertindavau kaip išimtį iš taisyklės ar apmaudų nesusipratimą. Ir nors susitikęs Jo Ekscelencija vadindavo mane savo didžiausiu kritiku, iš tikrųjų buvau ištikimiausias V.Adamkaus šalininkas, kuriam nereikėjo sukti galvos, už ką balsuoti per tris pastaruosius prezidento rinkimus.
Tačiau viskas apsivertė po pulkininko Vytauto Pociūno žūties ir parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) tyrimo metu. Prezidentas visais įmanomais būdais, net pasitelkęs Konstitucinį Teismą, blokavo tyrimą, kaip savo akies vyzdį gynė Arvydo Pociaus, Dainiaus Dabašinsko ir Dariaus Jurgelevičiaus šutvę (pastarieji du iki šiol neišmesti iš VSD). Gelbėdamas KGB rezervininkų kailį, valstybės vadovas net pareiškė, kad laikas pamiršti KGB kaip neegzistuojančią organizaciją.
Nuosekli ir nepajudinama V.Adamkaus pozicija VSD skandalo metu parodė, kad visos ankstesnės "išimtys" ir "nesusipratimai" - ordinai KGB karininkams, keista draugystė ir slapti susitikimai su Vladimiro Putino aplinkos žmogumi, KGB generolu Vladimiru Jakuninu, antikagėbistinių įstatymų vetavimas - susiklosto į logišką grandinę, kuri apima kur kas didesnį laiko tarpą, nei dvi prezidento kadencijos, nusidriekia į tolimus sovietų okupacijos laikus. 2 psl. >
Naujienos






















kgblietuvoje.com 2009-05-07 21:13
ot tai problema - vienas saugumietis cituoja kitą saugumietį... evoliucionuokite, ponai (sorry,...
as 2009-04-26 20:09
Geda laikrasciui...ir ka su tokiu straipsniu pakeisi...juk nepasidarys Lietuva kitokia, tik...
xxxx 2009-04-25 19:51
Ką bekalbėtų ir berašytų, Adamkus buvo prezidentu ir darė įtaką mūsų valstybei 10...
šauklys į protus! 2009-04-23 21:25
būkim Žmonės,atleiskim suklydusiam,neveskime senelio prie virvės,ar infarkto.Kas padaryta-nt...