Naujienos
Saulius Žiūra/BFL nuotrauka
Pastaruoju metu pasigirsta siūlymų panaikinti dar 2003 metais priimtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimą, leidžiantį moterims pasirinkti trumpesnę, šeiminės priklausomybės nenurodančią pavardės formą, nes tai esą ne tik kelia pavojų lietuvių kalbos savitumui, bet ir moralei.
Trečiadienį ši problema buvo aptarta ir naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje surengtoje spaudos konferencijoje. Diskusijoje „Kam moterims vyriškos pavardės?“ dalyvavo Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė, atlikėja Natalija Zvonkė, Lietuvių kalbos instituto vardyno skyriaus kalbininkas Kazimieras Garšva, aktorius ir dainininkas Kostas Smoriginas, diskusijos moderatoriumi buvo dienraščio „Respublikos“ įkūrėjas, leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus.
Aistros dėl pavardžių rašybos
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, leidęs moterims pasirinkti ir neutralią pavardę be priesagos, buvo priimtas dar 2003 metais. Pastaruoju vis daugiau moterų po vedybų nusprendžia pasirinkti ne įprastesnę ištekėjusios moters pavardę su priesaga -ienė, bet trumpesnę jos formą su galūne -ė. Trumpesnę pavardės formą be priesagų, išduodančių šeiminę padėtį, moterys dažnai renkasi ir po skyrybų.
Tačiau ne visiems liberalesnė pavardės pasirinkimo tvarka pasirodė esanti teisinga. Praeitą savaitę Seimo vadovui buvo įteiktas keliolikos kultūros ir mokslo veikėjų pasirašytas raštas, kuriuo reikalaujama atšaukti 2003-ųjų metų VLKK nutarimą.
Minėtame rašte pabrėžiama, kad moterys, „maloniai skambančią mergautinę ar šventą priklausymą šeimai ir ištikimybę rodančią santuokinę pavardės priesagą iškeitusios į neutralią galūnę -ė, gyvena amoraliai ir negarbingai, o šiuo VLKK nutarimu buvo sutryptas mūsų kalbos perlas“.
Ketvirtadienį VLKK žada apsvarstyti šį reikalavimą: komisija balsuos - atšaukti 2003-ųjų nutarimą, ar palikti galioti anksčiau priimtą.
Sena tradicija
Naujienų agentūros ELTA konferencijoje dalyvavusi VLKK pirmininkė Irena Smetonienė, kuri prieš šešerius metus ir pasirašė minėtą VLKK nutarimą, nesutiko, kad trumpesnė formos moteriškos pavardės, kai išmetama šeiminę padėtį nurodanti priesaga ir paliekama tik galūnė -ė, yra nelietuviškos.
Tokios pavardės, anot Smetonienės, turi gilią tradiciją ir yra atėjusios dar iš pagonybės laikų. „Juk lietuvių kalboje įprasta sakyti vilkas ir vilkė, lapinas ir lapė. Taigi tokia pavardžių daryba nėra svetima lietuvių kalbai“, - sakė kalbininkė.
VLKK pirmininkės teigimu, moterys anksčiau visai neturėdavo pavardžių: buvo sakoma, pavyzdžiui, Rimo Marytė. Moteriškos pavardės su priesagomis atsirado XVII amžiaus viduryje, vadovaujantis lenkišku pavardžių darymo modeliu. O XX amžiaus pradžioje taip pat buvo svarstyta galimybė grąžinti trumpesnę moteriškos pavardės formą. Tokią mintį buvo iškėlęs pats lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis.
Grėsmė lietuvių kalbai 2 psl. >
t 2010-02-10 12:12
deja, teisingai būtų "Zvonkuvienė"
AUKSE 2009-06-20 19:34
KAIP NORI TAIP TEGU IR VADINASI SAVE.
Matyt 2009-05-08 07:21
lietuviškai turėtų būti Zvonkuvienė,nes Zvokienė tai žemaitiškai.
to VIVA 2009-05-07 23:15
Nepezek nesamoniu, neismanele! Tomkus puikus zmogus. Daugiau tokiu, tai Lietuva klestetu.