Naujienos
Seimas jau priėmė Mokslo ir studijų įstatymą, kuris numato pagrindinius aukštojo mokslo reformos principus. Šio istorinio žingsnio, lemsiančio Lietuvos aukštojo mokslo ateitį, išvakarėse (balandžio 28 d.) visų svarbiausių šalies politinių jėgų jaunieji atstovai rinkosi į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Kolegijų salę, kurioje vyko Lietuvos mokinių parlamento (LMP) ir Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) suorganizuota apskrito stalo diskusija.
Ar aukštojo mokslo reforma pagerins studijų kokybę Lietuvoje? Ar pasirinkti teisingi švietimo sistemos reformavimo principai? Į šiuos ir kitus klausimus bandę atsakyti jaunieji konservatoriai, socialdemokratai, liberalai bei „darbiečiai“ pažvelgė į aukštojo mokslo reformą pro ideologinę prizmę, tačiau diskusijoje, kurią vedė LMP Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Vilius Bartninkas bei VJK prezidentas Simas Čelutka neišvengta ir „techninių“ reformos klausimų. Diskusijoje taip pat dalyvavo ŠMM ministro patarėjas Gytautas Damijonaitis bei LSAS narė Kamilė Džiovalaitė.
Diskusijoje, greitai virtusioje aršiais debatais, jaunieji politinių partijų atstovai pasiskirstė į remiančius ir prieštaraujančius reformai, todėl susitikimas, kuris gan netikėtai atskleidė ryškius ideologinius politinių partijų skirtumus priminė rimtą Seimo komiteto posėdį. „Nesitikėjau tokios geros diskusijos,“ – jai jau pasibaigus džiaugėsi Vilius Bartninkas.
Jaunieji konservatoriai: „Visiškos studentų lygybės būti negali“
Jaunųjų konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas jau savo kalbos pradžioje pabrėžė, kad atstovauja dabartinės Vyriausybės vykdomai politikai ir visiškai jai pritaria, nes mato žūtbūtinę reformos būtinybę. Dabartinę aukštojo mokslo būklę Lietuvoje Andrius pavadino „apgailėtina“ ir teigė, kad šiuo metu studentai siekia ne žinių, o tik diplomo, todėl būtina skatinti konkurenciją tiek tarp pačių studentų, tiek tarp universitetų ir taip siekti aukštojo mokslo kokybės.
Jaunieji konservatoriai, kuriems taip pat atstovavo Mantas Pupinis bei Algimanta Vaikšnytė, pasisakė už „studentų krepšelio“ principą. Andrius pripažino, kad visiškos studentų lygybės būti negali, nes skiriasi jų gebėjimai, tačiau visi studentai turės lygias galimybes gauti „studento krepšelį“. Užbėgdamas už akių galimai kritikai, kad ideologiškai konservatizmas ir reformos yra visiškai nesuderinami dalykai, Andrius pacitavo konservatoriaus Henrio Kissingerio mintį, kurioje teigiama, kad konservatoriai yra už nuolatinį visuomenės tobulėjimą ir geresnio rytojaus siekimą.
Jaunieji „darbiečiai“: „Lėšos turi būti skirstomos centralizuotai“
Jaunimo organizacijos „Darbas“ atstovai Lina Jurkonytė, Maksimas Čemakinas ir Mantas Ilgūnas pabandė paneigti visų ideologijų svarbą, teigdami, kad kiekviena ideologija turi savų privalumų, tačiau svarbiausias yra žmogus, o šiuo atveju – studentas ir jo interesai. Jaunieji „darbiečiai“ siūlė į viską žvelgti pragmatiškai ir ieškoti kitokių reformavimo būdų. Jie teigė nepritariantys „studentų krepšelio“ principui ir manantys, kad ne patys studentai, o valdžia turi centralizuotai nuspręsti, kuriems universitetams turi būti skiriamos didesnės lėšos. Tiesa, diskusijos pabaigoje „darbiečiai“ pripažino, kad iš esmės pritaria vykdomai reformai, joje reikėtų pataisyti tik keletą detalių. 2 psl. >
Pesimistas 2009-05-12 10:41
Manyciau, kai zmogus tampa daiktu tuomet rinka tampa bendruomenes pakaitalu.
C 2009-05-08 21:15
Jaučiasi iš pasisakymų, kad tarp jų nėra būsimų abiturientų.Vien studentai. O šiems...