Europos Komisija (EK) paskelbė naujausias Europos Sąjungos (ES) šalių narių ekonomikos raidos prognozes šiems ir ateinantiems metams. Dar visai neseniai, sausio mėnesį skelbti duomenys apie ekonomikos smukimą 2009 metais dabar daugiau nei padvigubinti - ES ūkis smuks, taisosi EK, ne 1,8 proc., o 4,0 procentais.
Prognozių niūrumas padidintas visoms šalims. Vokietijos ekonomika smuks ne 2,3 proc., o 5,4 proc., Prancūzijos – ne 1,8, bet 3 proc., Britanijos – ne 2,8, bet 3,8 proc.
Visiškai juodom spalvom koreguotas Baltijos valstybių ekonomikos dardėjimas žemyn: Estijos ekonomika šįmet susitrauks ne 4,7 proc., bet 10,3 proc. Latvijos – ne 6,9, bet 13,1 proc., Lietuvos – ne 4, bet 11 procentų.
Galima net pamanyti, kad Komisijos ekspertai paprasčiausiai susigėdo, taip smarkiai nepataikydami nustatyti ekonomikos trajektorijų netgi artimiausiam laikotarpiui, kad šį kartą nutarė užbėgti už akių net juodžiausiems scenarijams. Geriau oficialiai numatyti ūkinę katastrofą ir imti jai ruoštis, nei atvirkščiai.
Iš tiesų, dar 2008 metų spalį, kai daugelis 2009 metų augimo veiksnių – kreditų užspringimas, investicijų mažėjimas, eksporto lėtėjimas, gamybos traukimasis daugelyje ES šalių - jau buvo įvykęs faktas, Komisija dar skaičiavo kur kas šviesiau. Estijoje, skelbė ji, ekonomika 2009 metais susitrauks 1,2 proc., Latvijoje – 2,7 proc., Lietuvoje – nustos augusi (augimas bus 0,0 proc.).
EK ekspertai remiasi patikimais, nors kiekybiškai sunkiai pamatuojamais faktais. Kredito institucijų katastrofa beveik nutraukė kredito srautus į ūkį ir pirmiausia pakirto privataus sektoriaus investicijas. Vien tai sustabdė ūkio augimą. Ėmė mažėti eksportas; tarptautinė prekyba visada nukenčia pirmoji, kai verslo ciklas apgręžia ienas. Nedarbas ėmė didėti ir žmonių pajamos nustojo augusios; dar prisidėjo ir pagyvėjęs taupymas juodai dienai. Todėl teigiamo poveikio šių metų ūkio raidai, sako EK, turės tik valdžios sektoriaus vartojimas ir investicijos.
Pridėkime – mažiau atvirose, t.y. santykinai mažiau prekiaujančiose su kitomis šalimis, ekonomikose. Nes mažose atvirose šalyse, kurių ūkyje eksportas ir importas sudaro didelį lyginamąjį svorį, valstybės išlaidų didinimas labiau skatina importą nei vidaus produkcijos vartojimą.
Valstybės išlaidų didinimo būtinumo niekas negali išvengti. EK prognozės numato, kad šįmet neliks nė vienos ES šalies su teigiamu biudžeto balansu, ir tik šešios iš 27 turės deficitą mažesnį nei reikalaujamas 3 proc. BVP dydžio.
Visos ES mastu valstybių biudžeto deficitas šiais metais daugiau nei padvigubės (išaugs iki 6 proc. BVP, palyginti su 2,3 proc. BVP 2008 m.), o 2010 m. bus dar didesnis (viršys 7 proc.). Tokiomis aplinkybėmis mums, sukrypusią ekonomiką ir palyginti nedidelę valstybės skolą turinčiai šaliai, 3 proc. BVP deficito norma juolab neturėtų kvaršinti galvos. (Faktiškai Vyriausybė patyliukais jau nusprendė nebeužsiimti tais mistifikuotais 3 procentais BVP. Tai liudija ką tik biudžeto išlaidų pusėn sugrąžinti beveik 600 mln. litų. Suprantama, kad tų milijonų biudžeto pajamose nėra ir nebus, išlaidos bus finansuojamos skolintomis lėšomis). 2 psl. >
Naujienos





















diude 2009-05-11 14:07
Akivaizdi tiesa parašyta, net nėr už ką pagirti autorių. Tik Kubilius su Šemėta to...
moto 2009-05-11 09:42
Kodėl analitikai taip grybauja su krizinėmis prognozėmis? Ogi todėl, kad jų metodai dar yra...
Pesimistas 2009-05-10 15:49
Apie kokį eksporto dvasios įpūtimą kalbame, kai net suomiai mato didelį minusą. Jei tai,kas...
Rim. 2009-05-10 11:46
Pirmuciausias ir pats efektyviausias metodas ekonomikai atgaivinti - nustoti valdininkams -...