Arminas Lydeka
Pagarba žmogaus teisėms ir visuotinės gerovės siekis – kertiniai Europos Sąjungos politikos principai. Europos Sąjungos prioritetus išsakančioje Lisabonos strategijoje teigiama: „Žmonės yra didžiausia Europos vertybė...“. Vartotojų teisės – tai žmogaus teisių apsaugos sritis, susijusi su kiekvienu iš mūsų ir yra neatskiriama nuo teisėtų lūkesčių principo. Šios teisės priskiriamos modernioms teisėms, kurių apsaugos kokybė demonstruoja šalies demokratinę brandą.
Vartotojų teisių apsaugos politika nepriklausomoje Lietuvoje formuojama nuo 1992 metų, kai Konstitucijos 46 straipsnyje buvo paskelbtas vartotojų apsaugos reikalavimas. 1994 metais priimtas Vartotojų teisių gynimo įstatymas. Tačiau reikėtų prisiminti, kad Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje nebuvo puoselėjamos vartotojų apsaugos idėjos. Pereinamasis laikotarpis į rinkos ekonomiką kurį laiką pardavėjui leido naudotis pirkėjo patiklumu ir siūlyti prekę ar paslaugą, neatsakant už jų kokybę. Neturėjome tokių vartotojų apsaugos tradicijų, kaip išsivysčiusios Europos šalys.
Europa pripažįsta, kad reiklus vartotojas – tai stipri ekonomikos varomoji jėga. Narystė Europos Sąjungoje įpareigojo nares valstybes formuoti visose šalyse vieningą vartotojų apsaugos sistemą, paremtą bendrais europiniais principais ir geriausia Europos patirtimi.
2007 m. įsigaliojo naujas Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kuris paremtas šių dienų poreikiais. Pasinaudojus Europos patirtimi ir atsižvelgus į įsipareigojimus, Lietuvai pavyko sukurti teisinę vartotojų gynybos sistemą, leidžiančią vartotojų teises ginti ir ne teismine tvarka. Ginčų tarp vartotojų ir verslo atstovų sprendimas, paremtas savitarpio supratimo principu, turi būti priimtinas ir vartotojui, ir verslo subjektui. Tai yra pats pažangiausias ginčų sprendimo būdas, kadangi konfliktuojančios pusės yra skatinamos rasti abiem ginčo pusėms priimtiną išeitį. Toks problemų sprendimų būdas padeda ugdyti pažangią ir nekonfliktišką ateities visuomenę.
Lietuvos Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba nuo 2005 metų yra Europos neteisminio tinklo finansinių paslaugų sektoriaus (FIN-NET) narė. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atliekant neteisminį vartotojų ginčų nagrinėjimą finansinių paslaugų srityje, vartotojui suteikiama galimybė gauti informaciją apie finansinių paslaugų reglamentavimą kitose ES valstybėse narėse bei kreiptis į kompetentingą, jo ginčą galinčią išspręsti instituciją, net ir tuo atveju, kai finansinių paslaugų teikėjas yra įsteigtas kitoje valstybėje. Bendradarbiaujant FIN-NET tinkle dalyvaujančių valstybių neteisminėms institucijoms yra įmanoma išvengti brangių ir sudėtingų teisminių procedūrų. Tokia praktika kelia vartotojų apsaugos standartus bei skatina vartotojus naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais.
Vartotojais esame kiekvienas ir vartojame kiekvieną dieną. Tikimybė, kad prekė ar paslauga netenkins mūsų lūkesčių yra didelė. Kiekvieną dieną matome reklamą, kurioje natūraliai stinga objektyvumo. Juk reklamoje atskleidžiamos tik gerosios reklamuojamo objekto savybės, o tai, kas gali būti nepriimtina vartotojui – nutylima. Taigi, kiekvienas galime tikėtis įsigyti amžiną jaunystę garantuojančių piliulių ar saldumynų, suteikiančių antgamtinių jėgų. Vartotojo lūkesčiai yra lengvai pažeidžiami ir dėl to, kad pirkimo sąlygos yra padiktuotos verslininko. Nesąžiningą, realybės neatitinkančią reklamą draudžia su Europos Sąjungos teisės aktais suderintas Reklamos įstatymas. Šio įstatymo tikslas - gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę. Remiantis įstatymu, reklama turi būti padori ir teisinga. 2 psl. >
Naujienos



















bravas 2009-06-01 16:40
na jei jau lydeka isrinksite tada eikit visi po velniu