Naujienos
Kare, kuris daugelį metų vyksta tarp prekiautojų ir vartotojų, įvyko lūžis. Lietuvai įstojus į ES, pardavėjų atžvilgiu įstatymai tapo griežtesni, pirkėjų - švelnesni. Lietuvos gyventojai turi teisę būti ginami nuo brokdarių taip pat, kaip ir Vakarų šalių piliečiai.
Tačiau dauguma mūsų žmonių vis dar menkai nutuokia apie savo teises, o tuo dažnai naudojasi nesąžiningi prekybininkai. Maža to, Lietuvos gyventojai susidūrė su paradoksalia situacija - iš esmės teisingi vartotojų teisių gynimo įstatymai ne visada vykdomi.
Lieka nenubausti
„Vieni pirkėjai pernelyg patiklūs ir naivūs, kiti nežino savo teisių, treti - kam skųstis, - sakė Vakarų Lietuvos vartotojų federacijos direktorė Audronė Rickuvienė. - Be įprastų situacijų, kai nusiperka aiškiai brokuotą prekę, pirkėjas gali atsidurti absurdiškoje padėtyje. Žmogus užsisakė plastikinius langus, sumokėjo rankpinigius, tačiau nei langų, nei rankpinigių nesulaukė.
Paaiškėjo, kad firma buvo bankrutuojanti, visos jos sąskaitos areštuotos. Padėtį apsunkino tai, kad pagal įstatymą pirkėjas tampa trečios eilės kreditoriumi - jis gali tikėtis, kad jo nuostoliai bus atlyginti tik po to, kai bus atsiskaityta su valstybe ir kitais kreditoriais.“
„Klaipėda“ ne kartą rašė apie tarpininkavimo įdarbinant firmas, kurios nebaudžiamos apgaudinėjo klientus, parduodamos jiems informaciją apie laisvas vietas, paimtą ir iš dienraščio skelbimų skyrelio.
A.Rickuvienė mano, kad tokie atvejai puikiai iliustruoja, kad, priėmus įstatymą, dar nereiškia, jog jis bus vykdomas. Ypač sudėtinga padėtis paslaugų teikimo sistemoje. A.Rickuvienė sakė, jog nenubausti lieka butų ir automobilių remontininkai, įdarbinimo tarpininkai, rečiau - butų nuomotojai, kirpėjai ir siuvėjai. Problema - dar nesukurtas piktnaudžiavimų šioje srityje tyrimų mechanizmas, skirtingai nei maisto produktų, buitinės technikos, baldų prekybos, restoranų verslo srityse, kur pažeidimų nuolat mažėja.
„Padėtį apsunkina tai, kad klientai iš paslaugų teikėjų dažnai nereikalauja dokumentų, įrodančių, jog į įmonės kasą buvo sumokėti grynieji pinigai“, - tvirtino A.Rickuvienė. Būdingas pavyzdys - individualioje įmonėje klientas užsisakė dvigubas duris, sumokėjo užstatą. Sutartį sudarė, bet čekio nepaprašė. Kai kilo konfliktas, gamintojas prisipažino esąs kaltas, laiku nepagamino durų, todėl atsisakė užsakymo, o užstato grąžinti neketina, kadangi jo negavo. Klientas negalėjo įrodyti sumokėjęs užstatą, nes neturėjo čekio.
Prekybos garbė
Dabartinis įstatymas, ginantis vartotojus, - jau trečiasis. Pirkėjams ir paslaugų gavėjams jis suteikia daugiau teisių, nes sukurtas atsižvelgiant į ES šalių įstatymus. „Aptikus broką, pirkėjui nebūtina reikalauti nemokamo garantinio remonto, - teigė A.Rickuvienė. - Pirkėjas turi teisę iškart reikalauti grąžinti pinigus, pakeisti prekę ar sumažinti jos kainą. Kai kurie mūsų prekybininkai dar nežino sąvokos „prekybos garbė“. A.Rickuvienė pripažįsta, kad daugelis firmų, ypač stambios, jau ima suprasti, kad rimtame versle antireklama nereikalinga, geriau grąžinti pinigus už brokuotą avalynę, negu laukti straipsnio spaudoje. Turgaus prekeiviai apskritai neišrašo jokių čekių, o garantiją suteikia tik žodžiu. Daugelis turgaus prekiautojų turi savo įmones, todėl irgi privalo pirkėjams pateikti įstatyme numatytus dokumentus. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.