Naujienos
Optimistiškos Lietuvos ekonomikos raidos prognozės kitais metais gali nepasitvirtinti. Kai kurie ekonomistai mano, jog 2005 metais infliacija gali didėti, todėl pradės nuvertėti indėliai bankuose, o įvedus eurą – sumažės perkamoji galia. Valdžia neturi vieningos nuomonės dėl šalies ekonomikos vystymosi. Lietuvos gyventojai stengiasi patys apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, investuodami pinigus dažniausiai į nekilnojamąjį turtą.
Prezidentas susirūpinęs
Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus laiške parlamentarams spėjo, kad džiugios šalies ekonomikos vystymosi prognozės gali nepasitvirtinti, todėl jis nerimauja dėl Seimo ketinimo kitais metais didinti biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Kaip tvirtina V. Adamkus, tarptautinės instancijos Lietuvą ragina mažinti šalies finansinius įsipareigojimus, išsaugoti dabartines palankias makroekonomines ekonomikos vystymo sąlygas. Lietuvos Prezidentas siūlo iš anksto numatyti tas ūkio sritis, kurių išlaidas, jeigu nepasitvirtins ekonomikos vystymo prognozės, teks mažinti automatiškai. Lietuvos finansų ministras Algirdas Butkevičius nesutiko su Lietuvos Prezidento tvirtinimais, juos pavadindamas klaidingais.
Prognozuoja tolimesnį kainų didėjimą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertės Monikos Kačinskienės nuomone, beveik visos valstybinės ir privačios instancijos, pateikusios šalies ekonomikos augimo prognozes (institutas atliko tyrimus), artimiausiu metu tikisi kainų šuolio. Tačiau kiekvienas nurodo savo datą. „Tie šaltiniai, kurie šiais metais prognozavo nedidelį kainų augimą, dabar 2005 metais pranašauja didelį šuolį. Mūsų institutas spėja, kad spartesnis kainų didėjimas išliks ir kitais metais“, - sakė M. Kačinskienė. Ekspertės nuomone, ne kartą apklaustos instancijos, prognozuodamos infliaciją, padidino jos lygį. „Akcizų didinimas skatino didėti kainas ir iki šiol neigiamai atsiliepia Lietuvos ekonomikos vystymuisi, - teigė M. Kačinskienė. - Padidėjusios vartojimo prekių kainos mažina šių prekių vartojimą, o tai ir ateityje stabdys šalies ūkio plėtrą. Bankai turi reaguoti į infliaciją, didinti indėlių procentus, kad indėlininkams kompensuotų dėl infliacijos sumažėjusias pajamas.“
Infliacija didėja
Po bankų krizių serijos praėjusio dešimtmečio viduryje kelioms vyriausybėms teko ilgai įrodinėti gyventojams, kad bankai tapo patikimi, indėlius verta laikyti juose. Bankų sistemos sustiprinimas, jų kontrolė, privalomas indėlių draudimas davė rezultatų – 2003 metais daugiau kaip 90 proc. Lietuvos šeimų savo indėlius laikė šalies bankuose. Tačiau isterija Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje prieš įstojimą į ES, po to sekęs būstų brangimas iškėlė įdomią tendenciją. Lietuvos gyventojai susirūpino, kad jų santaupos bankuose gali nuvertėti, ypač įvedus eurą. Todėl santaupų turintys žmonės ėmė mieliau investuoti juos į būstus ir žemę, o ne pasitikėti bankais.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad, Lietuvai įstojus į ES, kainos turėtų priartėti prie ES šalių kainų lygio, nors dabar jos ir mažesnės. Kalbėdamas apie infliacijos lygį kitais metais, R. Šarkinas teigė, jog „Europos centrinio banko tikslas – šiuo metu išlaikyti 2 proc. infliacijos lygį. Manau, kad, įstojus į „euro zoną“, ir pas mus, ir kitose ES šalyse infliacija turi būti tokia“, - sakė R. Šarkinas. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.