Naujienos
Užsienyje sunkiai uždirbę nemažus pinigus Lietuvos piliečiai, grįžę namo, investuoja į nekilnojamąjį turtą ir brangius daiktus. Kadangi šis reiškinys labai paplito, galima kalbėti apie naują importo rūšį, maitinančią šalį. Į ką investuojami pinigai?
Išvyko tūkstančiai
Neoficialiais duomenimis, per pastaruosius 10 metų iš Lietuvos į užsienį uždarbiauti išvyko maždaug 0,6 mln. žmonių. Apie 70 proc. jų triūsia Europos Sąjungos šalyse (maždaug pusė - Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, apie 30 proc. - Ispanijoje ir Portugalijoje, 20 proc. - Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje). 25 proc. uždarbiauti išvyko į JAV ir Kanadą, beveik 5 proc. - į Rusiją (tiksliau, į Maskvą) ir mažiau nei procentas - į arabų šalis. Kai kurie išvykusieji į Lietuvą niekada nebegrįš.
Ir išvykusieji uždarbiauti, ir emigravusieji vienaip ar kitaip palaiko su Lietuva finansinį ryšį, siunčia sunkiai svetimoje žemėje uždirbtus pinigus. Nėra oficialių duomenų apie „pinigų importą“ arba tie duomenys neatskleidžia tikrojo vaizdo.
Tačiau patikimi šaltiniai tvirtina, kad Lietuvoje kasmet „nusėda“ apie 200 mln. dolerių. Daugelis pasaulio šalių savo skurdžią tėvynę maitina turtingųjų šalių sąskaita. Pavyzdžiui, turkai vien tik iš Vokietijos kasmet namo siunčia iki 0,7 mlrd. eurų. Šeštąjį-aštuntąjį dešimtmečius ispanai, italai, portugalai, airiai Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Vokietijoje uždirbdavo milijonus dolerių, padėdami savo šalims atsistoti ant kojų. Prieškario metais nemažai lietuvių su pinigais grįžo iš JAV ir Lotynų Amerikos. Antanas Brauklys (1871-1974 m.), laisvamanystės judėjimo Žemaitijoje pradininkas, 1919 metais iš Filadelfijos grįžo į Plungę, kur nusipirko du namus, įsteigė stalių dirbtuvę.
Perka butus
Jaunas darbų vykdytojas Aivaras su savo statybininkų brigada trims mėnesiams išvyko į Švediją. „Dirbome sunkiai - kur kas sunkiau nei Lietuvoje. Darbo diena kartais trukdavo 12 valandų. Švedui statėme užmiesčio namą. Ir aš kaip darbų vykdytojas, ir mano vyrai per valandą uždirbdavome po 80 kronų, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ar mano pareigų. Uždirbome po 14 500 Lt. Už tuos pinigus nusipirkau apynaują mašiną. Brigados vyrai pirko butus“, - pasakojo statybininkas. Statybininkas dirbo tik tris mėnesius. Jis ir brigados nariai neturėjo legalių darbininkų statuso (į Lietuvą grįžo dar prieš 2004 metų gegužės 1-ąją). „Planuoju rugpjūtį vėl važiuoti uždarbiauti, bet jau kaip legalus darbininkas“, - sakė Aivaras.
Jauna moteris Ina, su vyru dirbusi dažytoja, sakė bandžiusi nelegaliai dirbti Čekijoje, tačiau iš to nieko neišėjo - pinigų jie neuždirbo, prarado pasus. „Dabar užsienyje ieškosime tik legalaus darbo, net jeigu už jį mokėtų mažiau nei vietos gyventojams“, - teigė moteris, neprarandanti vilties praturtėti užsienyje.
Nekilnojamojo turto agentūros „Tureta“ vadovas Gvidas Skirutis sakė, kad pastaruoju metu daugėja nekilnojamojo turto pirkėjų, pinigų užsidirbusių užsienyje. „Tokie pirkėjai perka bet kokį nekilnojamąjį turtą - butus, žemės sklypus, sodus. Šios kategorijos pirkėjai dažniausiai perka neužstatytus sklypus, nes dauguma yra statybininkai. Dažniausiai tai žmonės iki 30 metų. Pastaruoju metu atsirado ir tokia veikla - jie perka po 2-3 butus ir juos vėliau nuomoja, išvažiuodami vėl į užsienį, palieka prižiūrėti mums“, - sakė G. Skirutis. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.