Naujienos
Įvairiose Europos Sąjungos šalyse, ypač senosiose narėse, tai susilpnėdama, tai sustiprėdama rutuliojasi diskusija apie ES ateitį, naujo pilietinio europietiško tapatumo kūrimą, nacionalinės valstybės vaidmenį naujojoje Europoje, taip pat apie nacionalinių ir kultūrinių tapatumų likimą.
Pilietinio europietiško tapatumo pagrindas turėjo būti ES Konstitucija, įtvirtinanti bendrą pilietinę erdvę.
Prancūzijos, o kiek vėliau ir Olandijos piliečiai atmetė Konstituciją. Paradoksalu, kad ją atmetė prancūzai, o iš Prancūzijos yra kilęs piliečių nacijos ir žmogaus pilietinių laisvių supratimas, veiksmingai panaudojamas kuriant naująją Europą.
Žmonės atmetė Konstituciją dėl daugelio priežasčių. Išskirsiu porą svarbesnių. Atmesdami Konstituciją žmonės parodė savo susirūpinimą ir nepasitenkinimą dėl didžiulio ir vis didėjančio atotrūkio tarp europinio politinio elito ir piliečių visuomenės, jos rūpesčių bei lūkesčių. Tad galima sakyti, kad „dviejų greičių“ Europa žymi ne tik dvi ekonomine galia bei gerove besiskiriančias ES dalis, bet ir du skirtingu „greičiu“ judančius visuomenės sluoksnius – politinio elito ir vadinamojo elektorato.
Balsavusieji prieš Konstituciją jaučia beatodairiškos ES plėtros keliamą didžiulę, nors ir sunkiai nusakomą grėsmę jų gyvenimo būdui, susikurtai gerovei, o svarbiausia – nacionaliniam ir kultūriniam tapatumui.
Pilietinio europietiško tapatumo idėja grindžiama atsiribojimu nuo visokių etninių, tautinių ar nacionalinių tapatumų. Kodėl atsiribojama? Todėl, kad tautinis ar nacionalinis tapatumas laikomas nacionalistinės ideologijos produktu, kuris savo ruožtu skatina nacionalizmą. O kaip tik nacionalizmą, kuris laikomas atsakingu už visas Europą XX amžiuje ištikusias baisybes, ir stengiamasi išgyvendinti Europos Sąjungoje.
Svarstytinas klausimas – o gal ir pernelyg primygtinis pilietinio europinio tapatumo diegimas gali paskatinti nacionalistinių judėjimų proveržius. Šiuo metu visa Europa įdėmiai stebi, kaip iš Ispanijos konstituciniu būdu bando išsiskirti Katalonija. Tačiau mums labiau rūpi pasiaiškinti, sustiprėjo ar susilpnėjo mūsų, lietuvių, tapatumas, susilpnėjo ar sustiprėjo Lietuvos visuomenė?
Visuomenės silpimą liudija jau vien staigus visuomenės socialinis išsisluoksniavimas turto atžvilgiu ir didelės dalies nuskurdimas. Tad dauguma socialinių saitų gerokai apnyko ar net visai sunyko. Socialinių „klijų“ stoką liudija ir europinį vidurkį gerokai pranokstantis politinio ekonominio elito – valdžios bei galios – atotrūkis nuo visuomenės ir visuomenės rodomas nepasitikėjimas visomis valstybinės valdžios institucijomis. Politinis elitas veikia valdžios monopolijos sąlygomis.
Kol kas nesama pagrindo tikėtis, kad visuomenė, kurdama gerovės valstybę, įveiks skaidymosi, irimo bei susvetimėjimo tarpsnį ir pereis į socialinės sanglaudos stiprėjimo būvį. Tokiam perėjimui reikalinga sutelktinė politinė valia ir visiems priimtinos nacionalinės programos. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.