Naujienos
Prieš 65-erius metus, 1940-ųjų birželio penkioliktąją Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. Okupavo, išvakarėse paskelbusi ultimatumą, jog rytoj įves savo kariuomenę. Tai buvo Sovietų Sąjungos kartu su Vokietija pradėto karo tęsinys. Dar iki sovietų kariuomenės įvedimo į Lietuvą, Latviją, Estiją, Hitleris jau buvo okupavęs Lenkiją, sovietai jau buvo užpuolę Suomiją, buvo spėjęs įvykti ir bendras abiejų agresorių karinis paradas Breste, dabar, beje uoliai nutylimas…
Baltijos šalių okupacijai pridengti buvo pasitelkta gerai ištreniruota Kremliaus propaganda. Odės Lietuvos "savanoriškam" įstojimui į Stalino Rusiją skambėjo ilgus penkis dešimtmečius. Tik po Boriso Jelcino ir Vytauto Landsbergio 1991 metų vasarą pasirašytos sutarties radosi viltis, kad tiesa amžiams nugalės melą. Deja, Stalino surežisuoto makiaveliško spektaklio tęsinį visas pasaulis gavo progą stebėti ir 2005-aisiais, jau XXI amžiuje.
Beveik 19 tūkstančių sovietinių karių, dvi tankų brigados ir du aviacijos pulkai, per vieną dieną įvesti į Lietuvą, dabartinėje Rusijoje vėl pradėti vadinti "būtinu Sovietų Sąjungos sienų perkėlimu į Vakarus". Plačiu frontu, lyg per tikrą karą skleidžiama ta pati pasenusi propaganda, praėjus beveik septyniems dešimtmečiams toliau mulkinama rusų tauta, jai su didžiule jėga brukamas melas, neva prie Baltijos jūros gyvenantys estai, latviai ir lietuviai yra rusų priešai.
"Tie, kurie nesugeba pripažinti praeities klaidų, ketina jas pakartoti", - tai rusų žurnalisto Vladimiro Kovaliovo perspėjantys žodžiai. Tokių žodžių šiandieninėje Rusijoje reta, bet gerai, kad jų dar apskritai yra.
Gerai ir tai, kad Lietuva neįsivėlė į diskusijas su rusų istorikais, kaip buvo siūloma - neva dėl okupacijos dar reikia ieškoti kažkokios tikrosios tiesos.
Tiesa, yra faktai. Per okupaciją, trukusią penkiasdešimt metų, kas dešimtas Baltijos šalių gyventojas buvo nužudytas ar ištremtas.
Šiandien jau žinoma ir okupacijos padarytos žalos materialioji išraiška litais, doleriais, eurais ir rubliais.
Faktai, įvykiai yra surašyti liudininkų atsiminimuose, istorikų veikaluose, Visuomeninio komunizmo tribunolo dokumentuose. Tačiau penkiolika pastarųjų metų trunkantis mūsų kalbėjimas apie okupaciją ir jos pasekmes vis dar nėra išsamus. Gal nesąmoningai, bet buvo formuojamas stereotipas, neva žiaurus žodis okupacija tinka tik labai seniems Stalino laikams, o tai, kas vyko vėliau - buvęs jau visiškai normalus tautos gyvenimas.
Istorikai bando išskirti atskirus sovietinio laikotarpio etapus, ieško jiems labiausiai tinkančių pavadinimų ir terminų.
Pirmoji okupacija truko vos metus - nuo 1940-ųjų iki 1941-ųjų, tačiau tūkstančių žmonių suėmimai, pirmoji masinė tremtis, valstybės institucijų, kariuomenės sunaikinimas didžiajai daliai tautos paliko siaubingą, šokiruojantį įspūdį.
Tuoj po pirmosios sovietų okupacijos sekė nacių trimetis, nusinešęs apie du šimtus tūkstančių mūsų bendrapiliečių žydų. 1944 - 1955-ieji - sovietinė reokupacija, kuomet buvo patirti patys didžiausi tautos fiziniai nuostoliai. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.