Naujienos
„Omni.lt“ skaitytojams siūlome Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) (antrosios pamainos) atstovo spaudai majoro Alberto Dusevičiaus dienoraštį, parašytą vykdant užduotį su mobiliąja ryšių ir stebėjimo grupe (MRSG).
Mes – Afganistane...
„Dėmesio, grupė. Klausyt kovinio įsakymo. Vykdant PAG vado sumanymą...“ Tokiais MRSG „Čarli“ vado kapitono Raviliaus Vilčinsko žodžiais prasidėjo eilinis mobilios grupės pasiruošimas vykdyti užduotį – vykti patruliuoti į Goro provincijos La‘l Va Sardžiangalo rajoną: ten išžvalgyti kelius, sužinoti gyventojų nuotaikas, problemas, požiūrį į centrinės valdžios atstovų darbą ir surinkti kitą labai svarbią PAG misijai Afganistane informaciją.
Kariai susikaupę ir įdėmiai sekė vado ir kolegų pateikiamą informaciją. Dėjausi į galvą ją ir aš. Šįkart mobilioji grupė išvyks patruliuoti su „balastu“ – dviem štabo karininkais, vairuotoju ir apsaugos kariu. Mes vykdysime savo užduotis La‘l Va Sardžiangale, tačiau mobilios grupės kariai mums padės...
Tiesa, dieną prieš patruliavimą pasistengėme išnaudoti naudingai – kartu su „Čarli“ kariais treniravomės, kaip veikti ekstremaliose situacijose. „Pašautas pirmas automobilis“, „pašautas antras...“, „priešas trečia valanda“, „priešas dvylikta...“, „atsitraukiam vikšru“. Žiūri ir tyliai žaviesi „Čarlių“ komandos profesionalumu ir iki automatizmo suderintais veiksmais dengiant vienam kitą, judant kovos lauke. Žaviesi ir stengiesi neatsilikti, būti lygiavertis komandos karys, o ne „balastas“, nes mes – Afganistane...
Rytas. Pajudame iš stovyklos pietryčių kryptimi. Čagčaranas dar tik bunda. Negrįstas, išmaltas provėžom lauko kelias – pagrindinė „magistralė“ į Kabulą, rangosi Harirudo upės šlaitais ir galų gale užlipa į kalnagūbrį. Važiuojam palyginti greitai – iki 40-50 km per valandą. Po kelių valandų kelionės – pirmas kaimas. „Čia piktas kaimas“, – sako MRSG vado pavaduotojas vyr. leitenantas Mindaugas Neimontas. Įvažiavus supranti kodėl. Gyventojų beveik nesimato. Mojuojančių vaikų irgi nėra. Kelios grupelės vyrų stebi mus iš tolo. Ir visur aplink kaimą ant uolų ir stataus slėnio šlaitų – sargybos bokšteliai. „Arba ugnies pozicijos“, – tarsi atspėjęs mano mintį pritaria Mindaugas. „Pasalai čia vietos idealios“, – priduria grupės vado vairuotojas seržantas Darius Vaitkevičius. Taip, būtent pasalai... juk čia – Afganistanas.
Bandome iš kaimo išvažiuoti kitu keliu, ne Kabulo „magistrale“. Deja, kelias siaurėja, porąkart kerta upę ir atsiremia į skardį, kur pavirsta asilų takeliu. Mūsų „Toyotos“ čia bejėgės. Apsisukę per didelius vargus grįžtam. Toliau vingiuojam Kabulo „magistrale“.
Pietūs. Išlipam ir su malonumu ištiesiam nutirpusias kojas. Akina skaisti sausio saulė, kuri net ir šildytų, jei ne vėjas. Vėjas toks žvarbus, kad košia kiaurai drabužius. Arbata iš termoso atšąla vos ne akimirksniu, lupant kiaušinius sugrumba rankos, bet savo paprastus, kareiviškus pietus kertam su apetitu. Drauge „pietauja“ ir kulkosvaidis, nukreiptas į kelią. Kitaip negalima, aplink Afganistanas... 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.