Naujienos
Neseniai deklaruota ir eskaluota trijų Baltijos valstybių draugystė, atrodo, ėmė pamažu byrėti, pabrėžiant Lietuvos Rytų politiką ir jos strateginę partnerytę su Lenkija ir Estijos suartėjimą su Suomija bei jos orientaciją į Šiaurės šalis.
Be to, paaštrėjusi tarpusavio konkurencija ėmė išstumti tarpusavio bendradarbiavimą ir deklaruotą solidarumą.
Romantizmo laikotarpis
Sovietinė okupacija ir aneksija 1940 m. suformavo sąlygas realiam Estijos, Latvijos ir Lietuvos bendrumo ir tarpusavio solidarumo formavimuisi. Sovietinės okupacija sudarė sąlygas susiformuoti socialiniams-ekonominiams panašumams trijose Baltijos šalyse.
Nors SSRS centrinė valdžia stengėsi atskirti šias tris respublikas ir riboti jų tarpusavio santykius, būtent sovietinė okupacija sudarė sąlygas formuotis Baltijos respublikų bendrai tapatybei.
Šis regioninis (Baltijos valstybių) tapatumas ėmė ryškėti ir įgauti aiškius kontūrus, susikūrus tautiniams sąjūdžiams ir sustiprėjus nacionalinio išsivadavimo nuotaikoms XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje.
Tuo metu visas tris šalis pirmiausia vienijo bendras tikslas, t.y. nepriklausomybės atkūrimas.
Panašios politinės ir ekonominės sąlygos trijose respublikose ir kartu panaši santykių su išorine politine aplinka prigimtis buvo bendrų politinio atsiskyrimo nuo SSRS pastangų priežastimi.
Bendros taikios akcijos, tokios kaip „Baltijos kelias“ ir dainuojanti revoliucija, rodė visų trijų šalių vienybę, kuri lėmė bendrumo suvokimą visuomeniniu ir politiniu lygmeniu.
Baltijos valstybių bendrumą buvo bandoma įtvirtinti instituciniu būdu. 1990 m. balandį buvo bandoma įkurti Baltijos bendradarbiavimo tarybą, kurios siekis buvo sukurti bendrą rinką ir tokiu būdu sumažinti ekonominę priklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, tačiau šios institucijos įkūrimo sumanymas nebuvo įgyvendintas. 1991 m. gegužę buvo įkurta Baltijos valstybių tarybą, kuri siekė svarbiausių Baltijos valstybių politinių tikslų 1990–1991 m., t.y. suvereniteto stiprinimo ir tarptautinio pripažinimo, įgyvendinimo.
Siekdamos nepriklausomybės, Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – susidūrė su tapačia politine realybe, o suvienytos bendrų tikslų ir politinių bei socialinių-ekonominių sąlygų, savo svarbiausių tikslų siekė bendromis pastangomis.
Baltijos tapatybė pradėjo greitai stiprėti, kadangi pagrindiniai trijų valstybių politiniai tikslai sutapo po nepriklausomybės atgavimo 1990 metais.
Skirties taškai
Solidarumo ir vieningumo jausmą bei bendrą tapatumą lemia išorinių ir vidinių veiksnių sąveika.
Vidiniai veiksniai yra susiję su visuomenių panašumais kalbiniu, religiniu, kultūriniu ir pan. pagrindu, o išoriniai veiksniai – su regionine, tarptautine aplinka, lemiančia politinio elito orientacijas.
Kitaip nei, pavyzdžiui, Šiaurės šalys, Baltijos valstybės negali didžiuotis bendromis šaknimis, t.y. panašia istorine praeitimi, religija, kultūrinėmis tradicijomis ir kalbiniu artumu. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.