Naujienos
Požiūris į JAV „svarbiausiojo iš gyvų intelektualų“ akimis
Vienas įtakingiausių ir žinomiausių JAV vidaus ir užsienio politikos kritikų Noamas Chomsky yra vadinamas vertingiausiu Amerikos piliečiu. Jis vadinamas radikalų radikalu, bebaimiu. „Be abejo, svarbiausias iš gyvų intelektualų, – teigia „The New York Times“ ir priduria: „Jo politiniai veikalai yra siutinančiai paprasti“. Paprastumas, įžvalgos skaidrumas ir drąsa sukuria nepaprastą Chomsky kalbos jėgą. Šiame straipsnyje, remiantis Noamu Chomsky, pateikiamas moralinis JAV „moralinės misijos“ įvertinimas.
Išskirtinis JAV interesas
Įvairiapusė JAV lyderystė pasaulyje akivaizdi. Karinė, ekonominė, politinė Amerikos galia yra milžiniška ir neturi lygiaverčio atsvaro. Vystymosi bumą išgyvenantis ir ateityje didžiulei JAV galiai galbūt iššūkį mesiantis Pietryčių Azijos regionas kol kas tik pakeliui. Amerika neabejotinai yra šių laikų hegemonas. Jos galia tendencingai smunka, tačiau tai tik skatina JAV veikti – agresyviai ir beatodairiškai.
Hegemonas nuolatos siekia kontrolės, jis visur turi galios interesų. Politiką kaip galios siekimą šiais laikais galima gana drąsiai redukuoti į ekonomikos ir verslo interesus, ji akivaizdžiai yra tapusi „verslo tarnaite“. Todėl pagrindinis JAV interesas yra ekonominė lyderystė, lemianti ir visas kitas lyderystės formas.
Amerikos transnacionalinių kompanijų ir jų padalinių tinklas apraizgęs visą Žemės rutulį. Tačiau kodėl JAV neaukština tokio svarbaus ekonominio intereso? Todėl, kad yra kitas, kuriam suteikiama daug didesnė reikšmė. Tai išskirtinis JAV interesas ginti žmogaus teises, skleisti laisvę ir demokratiją, užtikrinti taiką, teisingumą ir tvarką pasaulyje. Amerikiečiai yra įtikėję, kad tai jų moralinė misija, kuri jiems tenka, remiantis principu „didžiausia galia – didžiausia atsakomybė“.
Woodrow Wilsono iškeltos demokratijos sklaidos, tautų apsisprendimo ir taikos bei laisvės užtikrinimo pasaulyje idėjos turėjo puikią dirvą augančios galios valstybėje ir neribotų ambicijų bei savimeilės visuomenėje. Vilsonizmui moralinį pagrindą sukūrė neokonservatoriai, reaguodami į liberalistinį pliuralizmą. Anot „realybės apkultų liberalų“ (kaip savo bendraminčius pavadino neokonservatizmo tėvas Irwingas Cristolas), liberalistinis moralinis pliuralizmas žlugdo savo paties idealą – laisvę. Vienintelis pliuralistinės visuomenės kelias yra degradacijos klystkelis, kuriame kiekvieno asmeninis teisumas yra absoliutus ir tuo pačiu metu absoliučiai devalvuotas, todėl visuomenė ir politika nebetenka pagrindo ir yra pasmerkta žlugti. Kad to būtų išvengta, neokonservatoriai pasiūlė sugrąžinti moralinį autoritetą – išsiilgtąjį visuomenės pagrindą. Amerikoje šiuo moraliniu autoritetu tapo iškreipta patriotizmo forma. Patriotizmo, nukreipto į išorę, eksportuojančio laisvę ir demokratiją.
Materialiai apsirūpinusią ir persisotinusią visuomenę hegemonas aprūpino ir moraliai. Ant amerikietiškosios materialinės gerovės pagrindo pastatyta ideologinė mašina įtikino, kad gerove ir laisve pagaliau įmanoma (todėl ir privaloma) dalytis, kad pagaliau aukštos kultūros civilizacijai galės priklausyti ne tik mažuma, kad pasaulis gali būti išvaduotas nuo despotų ir atsilikimo. Vilsonizmo sudaigintas ir vėliau neokonservatizmo tvirtai įskiepytas į politinės praktikos principų medį, šis ideologinis ūglis užstoja saulę alternatyvioms hegemono politinės ir pilietinės savivokos šakoms. Kai JAV piliečiai patikėjo išskirtiniu savo valstybės vaidmeniu pasaulio istorijoje, „demokratijos bastionas“ legitimavo savo žygius, demokratinė supervalstybė įgavo laisvę prisiimti didžiuosius įgaliojimus. Hegemonas pradėjo savo „moralinę misiją“. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.