Naujienos
Geras ar blogas moterų gyvenimas Lietuvoje? Klausimas svarbus, juo labiau švenčiant Tarptautinę moters dieną. ES statistikos tarnyba „Eurostat“ šia proga paskelbė žiupsnelį statistikos apie moterų padėtį Europoje. Duomenys rodo, kad Lietuvos moterų gyvenimas yra tiesiog rožėmis klotas. O gal atvirkščiai?
Jūsų dėmesiui – du radikaliai skirtingi pranešimai, kuriuos parengiau pagal tuos pačius „Eurostat“ pirmadienį paskelbtus statistinius duomenis (http://epp.eurostat.cec.eu.int/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006/PGE_CAT_PREREL_YEAR_2006_MONTH_03/3-06032006-EN-BP.PDF).
1. Moterų padėtis Lietuvoje: rojus žemėje
Lietuvius, kurie yra įpratę nuolat skųstis gyvenimu, „Eurostat“ neseniai paskelbta statistika, aprašanti moterų padėtį 25-iose ES šalyse, turėjo nustebinti. Dauguma rodiklių liudija, kad mūsų šalis šioje srityje išsiskiria iš gerosios pusės.
Pirmiausia Lietuva išsiskiria tuo, kad joje yra didžiausias moterų ir vyrų gyvenimo trukmės skirtumas tarp visų ES valstybių. Lietuvės gyvena vidutiniškai beveik 78 metus, kai šalies vyrai miršta sulaukę vos kiek daugiau nei 66-erių. Akivaizdu, kad Lietuvos moterys savo sveikata gerokai pranoksta stipriąja lytimi vadinamus vyrus.
Dar vienas rodiklis, pagal kurį mūsų šalis lenkia daugumą ES valstybių – tai pirmojo gimdymo ankstumas. Lietuvės pirmojo vaiko susilaukia būdamos vidutiniškai 24,8 metų, ir pagal šį rodiklį mus nežymiai lenkia tik kaimyninės Latvija (24,7) ir Estija (24,6). Mokslininkai sutaria, kad jaunų motinų vaikai paprastai būna sveikesni ir artimiau bendrauja su tėvais. Tad Lietuvos moterys gali tik užjausti, pavyzdžiui, ispanes, kurios pirmojo vaiko susilaukia būdamos jau beveik 30-ies ir savo vaikams būna labiau močiutės.
Karjeros galimybėmis lietuvės taip pat negali skųstis. Lietuva yra trečia Europoje pagal moterų dalį tarp aukštųjų mokyklų studentų. Mūsų šalies universitetuose dailiosios lyties atstovės sudaro 60,0 proc. studentų. Nusileidžiame vėl tik Estijai (61,5 proc.) ir Latvijai (61,7 proc.).
Negana to, Lietuva užima antrąją vietą pagal moterų vadovių dalį (42,7 proc.). Tuo tarpu tokiame, atrodytų, feminisčių rojuje kaip Švedija šis procentas siekia vos 29,8. Nenuostabu, kad Europos lygių galimybių institutas planuoja įsikurti būtent Lietuvoje.
Ir pabaigai reikia tarti keletą žodžių apie mūsų moterų antrąsias puses – vyrus. Lietuvos moterys gali tik džiaugtis, nes turi darbščiausius vyrus Europoje. Mūsų šalyje vyrai studijoms, darbui ir namų ruošai per parą skiria net 7 valandas ir 4 minutes. Tai yra pirmoji vieta tarp visų 25-ių ES valstybių. Labiausiai tinginiauti linkę yra vokiečiai (5 val. 56 min.).
Dažnai tenka išgirsti lietuvaites dūsaujant, kad vyrai nepalepina jų pagamindami pietus ar vakarienę. Tačiau statistika rodo, kad Lietuvos vyrai net 16 proc. savo laiko, skirto namų ruošai, paaukoja valgio gaminimui. Tuo tarpu išsvajotieji prancūzai ir italai tam skiria atitinkamai tik 13 ir 12 proc. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.