Naujienos
Diplomų ir sertifikatų ilgesys
Ne per seniausiai Darbo partija skaudžiai įgėlė mažumos Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui primindama jam didžiai abejotinus jo aukštojo mokslo baigimo kredencialus. Jei sovietinių aukštųjų partinių mokyklų diplomai Lietuvos Respublikoje buvo diskvalifikuoti ir nebelaikomi aukštojo mokslo baigimo dokumentais, tada akivaizdu, jog visos magistrinės premjero studijos yra juridinė ir akademinė fikcija.
Kad ir kaip būtų, palikime LR įstatymus atitinkančio bakalauro diplomo taip ir neįgijusio premjero magistrines studijas ekspertų išvadoms ir paties premjero garbės jausmui bei sąžinei. Sykiu ir universiteto administratorių, kurie sau leido šitą daryti sėkmingos akademinės industrijos ir gerų santykių su aukštais politikais vardan, profesinei etikai.
Jei aukšto politinio posto siektų aukštojo mokslo baigimo diplomo neturintis žmogus, man tai anaiptol neatrodytų skandalinga. Galima pagalvoti, kad jokio universiteto nebaigęs buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris yra mažiau inteligentiška būtybė už Yale’ą baigusį JAV prezidentą George’ą W. Bushą.
Bet mėginimas imtis savo kredencialų fabrikavimo ir žūtbūtinio savosios biografijos perrašinėjimo Lietuvoje jau tapo ne izoliuotais atvejais, o akis badančia tendencija. Negi mūsų Temidė ir toliau bus selektyvi? Kas uždrausta Viktorui Uspaskichui, turi būti leista Gediminui Kirkilui? Kodėl? Juolab kad G. Kirkilo elgesys šiuo atveju niekuo nesiskiria nuo V. Uspaskicho.
Kodėl mūsų mokslo kankiniai iš politinio olimpo taip trokšta diplomų ir sertifikatų? Atsakymas paprastas – ne apie išsilavinimą, o apie politinį prestižą čia eina kalba. O pastarojo neatsiejama dalimi dar sovietmečiu tapo aukštojo mokslo baigimo diplomas. Akademiniai fetišai visada tik negrabiai maskavo nepagarbą, o neretai ir panieką autentiškoms akademinėms vertybėms ir mokslui.
Diplomai kaip antpečiai
Aukštojo mokslo baigimo diplomas valdininkijai buvo tapęs savotiškais antpečiais, biurokratinio munduro dalimi. Tai paprasčiausia iniciacija į sistemą, o sykiu ir įsijungimas į korupcinių ryšių tinklą. Negi iš tikrųjų akademinę sferą ir išsilavinimą gerbiantis žmogus ryžtųsi aukštojo mokslo diplomo fabrikavimui arba jo įgijimui bet kokiomis priemonėmis?
Tai anaiptol nėra nekalti dalykai. Jei mūsų akademinė sfera neleistų politikams šitaip elgtis, jie anksčiau ar vėliau būtų priversti ją gerbti ir skaitytis su tokiais elgesio standartais. Kodėl mes po to stebimės, kad su aukštuoju mokslu pas mus daroma kas tik nori?
Daro ką nori todėl, kad čia vis tebegalioja nomenklatūrinė logika – svarbu, kas pas mane atėjo su prašymu arba kam reikalingas sprendimas. Geram vyrui reikia laipsnio. Reikia ir viskas. Jei rimti vyrai nusprendė atsiskirti nuo „jauniklių“ ir taip lengvai jų nepriimti į išskirtinį profesorių klubą – reikia habilitacijos.
Kam rūpi, kad nemaža dalis habilituojančių ir inicijuojančių jaunuosius į klubą nekalba nė viena užsienio kalba ir žalio supratimo neturi apie tarptautinį akademinį gyvenimą, išskyrus tą, ko prisigraibė su vertėjais važinėdami į komandiruotes? Jie turi antpečius, todėl diskusija šioje vietoje ir baigiasi. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.