Naujienos
Literatūra, dailė, teatras, muzika ir kinas Lietuvos meno savaitraščių “Literatūra ir menas”, “Šiaurės Atėnai” ir “7 meno dienos” puslapiuose.
“Šiaurės Atėnuose” (04.26) publikuojamas Sigito Parulskio ir filosofijos profesorės Jūratės Baranovos pokalbis ("Mąstymo pratybos - atspara chaosui”). Paklausta, “ar dabar, kai gyvename jau po civilizacijos saulėlydžio, nejuokinga būti filosofu, ar nekankina nuojauta, kad filosofija, kaip ir viskas šiame pasaulyje, jau seniai pasibaigusi ir vartotojo sąmonėje jau nėra būdas mąstyti pasaulio, visatos sąrangą, o tik citatų, kalambūrų, patarlių rinkinys”, filosofijos profesorė atsako: “Pats juokingiausias dalykas šiuo metu būtų pasiskelbti esant filosofu. Tas pats, kas pasiskelbti esant Dievu. Arba genijumi, arba pranašu. Tokie dalykai nesiskelbiami. Kai kada juos priskiria kiti. Taip sakoma apie klasikinius filosofus. Bet apie šiuolaikinius filosofinių tekstų autorius niekas taip nebesako […]. Filosofija išvirto į filosofijos kritiką. Gyvename tekstų perpasakojimo ir kritikavimo paradigmoje. Filosofija klasikine to žodžio prasme iš tiesų pasibaigusi”.
Gintarė Adomaitytė savaitraštyje publikuoja straipsnį “Balsai, įveikę nuovargį”, kuriame samprotauja apie Lietuvos radijo ir LTV programas. Svarstydama apie antrą Lietuvos radijo programą straipsnio autorė teigia: “net ir tai, kaip jos darbuotojai moka skambinti, į savo laidą kviesti, laikau vertybe. Ne viskas prasideda nuo rūbinės. Labai daug kas - nuo telefono skambučio: pažįstamas balsas. Nenoriu klausytis jokių kalbų apie reitingus, nei žemus, nei aukštus. Reitingus, jų mitą - tą pasaulis suvokė seniai - sukuria ne laida. Ne filmas. Tik rinkodara, tik savireklama”.
G. Adomaitytė prisipažįsta nesuvokianti, “kam reikėjo kurti abejotiną antrą TV programą, užuot parėmus patikimą - ir misijas, ir funkcijas, ir pareigas dorai atliekančią - radijo antrą; užuot pastiprinus ne per stipriausią jos siųstuvą, juo labiau - nepavargstančius, ištikimus jos žmones. Radijo balsuose negirdžiu nuovargio. Nors būna: matau jį ką tik kalbėjusių (kalbinusių) akyse. Nuovargį įveikęs balsas man visada liks mįslė, profesijos - radijo žmogaus ištvermės, jo valios - paslaptis”.
Savaitraštyje spausdinamas Juozo Šorio pokalbis su dailininku Algimantu Švažu (“Įdievinta medžiu”); Jono Serapino esė “Palėpė” ir Sigito Gedos impresijos “Panoramos po Velykų”. Štai kaip poetas suformuluoja didžiausią priekaištą XXI amžiui: “Nemokės žavingai apmulkinti! Nėr didelių magų. Nėra didelių apgavikų. Mums trūksta vienos didelės kosminės nesąmonės”.
“7 meno dienose” (04.25) Rūta Šalnaitė plačiai ir išsamiai pristato gegužės 5-11 dieną jau septintą kartą įvyksiančio festivalio “Naujasis Baltijos šokis’03” programą (“Peržengia Europos ribas. Festivalio “Naujasis Baltijos šokis’03” intrigos”). Pasak rašinio autorės, šis festivalis “virsta jau nebe vien tik Baltijos, Šiaurės ar Europos kraštų šokio naujienas pristatančiu renginiu, bet pasauliniu festivaliu, nes šiemet sulauksime svečių ir iš kitų kontinentų. Taip pat pora festivalio spektaklių bus parodyti Kaune ir Klaipėdoje”. 2 psl. >
Straipsnis komentarų neturi.
Komentuok portalo balsas.lt straipsnius, parašyk daugiausiai komentarų ir laimėk leidyklų įsteigtus prizus kiekvieną savaitę.