Naujienos
1988 m. birželio 3-oji, penktadienis. Vilnius.
Ryte Lietuvos TSR Mokslų akademijos konferencijų salėje vyko akademiko E. Vilko vadovaujamos komisijos dėl Lietuvos TSR Konstitucijos pataisų posėdis. Prie LTSR Mokslų akademijos Prezidiumo suformuotos komisijos tikslas – siūlyti respublikos vyriausybei konstitucines pataisas, atspindinčias Sovietų Sąjungos komunistų partijos CK Generalinio sekretoriaus M. Gorbačiovo persitvarkymo (“perestroikos”) politikos dvasią.
Vakare toje pačioje salėje surengta diskusija apie Lietuvos TSR socialinę-ekonominę plėtotę, persitvarkymo problemas. Salė buvo pilnutėlė, susirinko apie 500 žmonių, susirūpinusių Lietuvos likimu - mokslininkų, menininkų, inžinierių, rašytojų, žurnalistų, studentų. Susitikime su visuomene dalyvavo ir minėta konstitucinių pataisų komisija, kurios pirmininkas E. Vilkas vadovavo šiam susirinkimui. Šalia jo, Prezidiumo salės scenoje, sėdėjo akademikai R. Rajeckas, A. Buračas, J. Bulavas bei profesorius B. Kuzmickas.
“Iš pradžių E. Vilkas nesėkmingai bandė pakreipti kalbą ekonominės diskusijos link, paversti ją nepolitine, - savo atsiminimuose rašo ekonomistė K. Prunskienė. - (…) Kalbėjome emocionaliai, kai kas net rėksmingai, tvyrojo nemaža įtampa”.
Lietuvos komunistų partijos CK darbuotojas A. Kumža, dalyvavęs šiame susirinkime, prisimena: “Į tribūną vienas po kito veržėsi oratoriai: kas su istoriniu rašinėliu apie 1941 metus, kas su pasiūlymais Respublikos vyriausybei ir Aukščiausiajai Tarybai”.
Filosofas profesorius B. Genzelis: “Reikia žinoti, ko mes norime. Negalime laukti, kol už mus kas nors sugalvos. Esame mąstanti tauta, galime sukurti savo programas ekonomikoje, kultūroje, politikoje”.
Kino režisierius A. Žebriūnas: “Šis susitikimas pavėlavo 3 metus. Tai atspindi tautos temperamentą”.
Supratęs, kad mokslinė diskusija neįvyks, E. Vilkas tarė: “Jau dabar aišku, kad su tokia audringa publika daugiau nenorėtume susitikti, nes tai – tuščias reikalas. Galvojome, kad visuomenė domisi mūsų nuomone įvairiais klausimais, o ji nenori mūsų klausytis”.
Susirinkimo dalyvė žurnalistė A. Aukštikalnienė replikavo: “Auditorija susirinko ne tam, kad klausytų kvalifikuotos paskaitos apie seniai žinomus dalykus. Reikia organizacinių žingsnių persitvarkymo kryptimi pirmyn. Reikia iniciatyvinės grupės, kuri taptų naujo visuomeninio judėjimo branduoliu”.
“Mokslas domisi objektyvia tiesa. O mes šiandien, atrodo, jokios tiesos neieškom. Kiekvienas turi savo tiesą ir ją sako”, - polemizavo E. Vilkas, pasiūlęs forumą užbaigti ir išsiskirstyti.
Kaip pastebi istorikai Č. Laurinavičius ir V. Sirutavičius, “susirinkimas darėsi panašus į chaosą. R. Ozolas, A. Juozaitis ir dar keli aktyvistai jau buvo pakilę išeiti ir “tęsti susirinkimą kur nors aikštėje”. Taip revoliucija Lietuvoje galėjo tiesiogiai išsilieti į gatvę, tačiau išeiti iš Mokslų akademijos salės per susispietusius žmones buvo nelengva. Antano Buračo perspėti, kad “negalima pyktis su akademikais”, “maištininkai” pasiliko. 2 psl. >
LPS iniciatyvinės grupės klubas 2009-06-03 15:33
Dėkojame, bene vienintelei svetainei (be www.nepriklausomybe.lt ir www.respublika.lt),...