Teismų maratonas, kuriame V. Landsbergis ir jo brolis Gabrielius kaltino rašytoją V. Petkevičių jų mirusio tėvo šmeižimu (Eltos nuotr.)
Dvi mūsų šalies valdžios, turinčios būti savarankiškos ir nepriklausomos, bando įtakoti viena kitą. Politikai prieš įstatymus trokšta būti lygesni už kitus. Ar tai lietuviška demokratijos išraiška?
Visi žinome, kad pagal Lietuvos Konstituciją valstybės valdyme dalyvauja trys valdžios: Seimas, prezidentas su Vyriausybe ir – teismai. Visos šios valdžios savarankiškos ir nepriklausomos, jos vykdo tai, kas atitinka jų kompetenciją.
Pastaruoju metu ypač didelio dėmesio susilaukia teismai. Teisėjai jau įvardijami ne tik kaip “klanas” – kabinama ir “teisėjų mafijos” etiketė. “Jie kaip kokie mafijozai, – kalbėjo vienas pašnekovas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama. – Priima sprendimus, kokius nori, daro ką nori ir su savais neparankiais kolegomis. Tik, aišku, nešaudo ir nežudo – daro viską gerokai rafinuočiau – žlugdo žmonių likimus”.
Daug triukšmo dėl nieko?
Polikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius dar prieš porą metų baiminosi, kad teisėtvarkos sistema – silpniausia iš visų šalies valdžių. Kaip pavyzdį jis pateikė keletą pavyzdžių, kai teisėtvarkos organai nesugebėjo priimti sprendimų politinį atspalvį turinčiose bylose ir tyrimuose – įtariamieji buvo nei nuteisti, nei išteisinti. Kyla klausimas, kodėl?
“Jei jie korumpuoti, tai korupcija prasiskverbus į Lietuvos politinio gyvenimo širdį. Jei jie nekalti, kaskart yra vis apspjaudomi, jiems neleidžiama apsivalyti. Dėl to, kad šie asmenys yra matomos figūros, šitokios bylos nulemia paprastų piliečių požiūrį į teisingumą, tiksliau – kad Lietuvoje jo tiesiog nėra, nes įtakingi asmenys nesulaukia teisėto atpildo, mat juos apsaugo jų draugužiai”, – 2007-ųjų vasarą rašė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Taigi interesų grupės gyvena pagal priežodį “Ranka ranką plauna”. O gal nepakanka įkalčių? Kai visuomenė apie tai neinformuojama arba dalis tiesos nutylima, lieka vietos įvairiausioms interpretacijoms.
Prieš įstatymą lygūs visi
Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme savo tęsinio laukia garsiosioji profesoriaus V. Landsbergio ir velionio rašytojo Vytauto Petkevičiaus šmeižto byla. Kol kas bylos nagrinėjimas atidėtas, nes laukiama, kol bus nustatytas pernai gruodį mirusio Vytauto Petkevičiaus teisių perėmėjas. Kaip žinia, iki šiol neaišku, ar šis rašytojas savo knygoje “Durnių laivas” apžmeižė garbųjį europarlamentarą V. Landsbergį ir jo tėvą.
Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvo paskelbęs išteisinamąjį nuosprendį knygos autoriui. Nesutikęs su tokiu nuosprendžiu europarlamentas V. Landsbergis iki šiol varsto teismų duris, siekia įrodyti buvęs apšmeižtas, kartkartėmis vis nepamiršta įgelti teisėjams, priėmusiems nepalankų sprendimą.
Trakų apylinkės teismo pirmininkė teisėja Jolanta Malijauskienė, tuo metu dirbusi Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme ir kartu su kitais dviem kolegomis nagrinėjusi garsiąją bylą, priėmė tą V. Landsbergiui taip nepatinkantį išteisinamąjį nuosprendį. Pirmininkė sako, jog iki šiol nesuprantanti, už ką esanti nuolat “linksniuojama” ir kaltinama nebūtais dalykais. 2 psl. >
Naujienos






















Jurgita 2009-06-20 20:22
Stebint ivykius is salies man jau atrodo, jog mes - visiskai nudemakrateja...
> :), VA 2009-06-20 18:09
Kas ... pavizgins uodegą?
:) 2009-06-20 12:06
akistata savo stichijoje- varyt ant Landsbergio ir dangstyti kamunistelius, nomeklaturscikus su...
VA 2009-06-20 08:48
Va toj vietoj ir bėda ir gėda ,kad LR prezidentas paskyręs teisėjus ,nereikalauja iš jų...