Naujienos
Tarp gangsterių, organizuojant nusikaltimus, 1991 m. H. Daktaras (iš kairės į dešinę) nusileido nebent Pšidzei ir Mongolui
Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai.
Kriminalinių jėgų išsidėstymas
Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.
„Po parą užtrukusios kelionės, gimtajame Kaune, saulėtoje Vilijampolėje, jau sėdėjau už šventinio stalo kaip laisvas ir nepriklausomas nuo jokių komendantūrų žmogus. Šalia sėdėjo mano mylimiausia ir ištikimiausia gyvenimo draugė Ramutė. Aplink stalą krykštaudami bėgiojo vaikai, o pats gyvenimas atrodė toks mielas ir nerūpestingas“, – prisiminė savo sugrįžimą iš Novosibirsko kolonijos H. Daktaras.
Vienas pirmųjų Henytę sutiko tuometinis mafijos autoritetas Andrius Jankevičius, pravarde Pšidzė, ir padovanojo jam naują „Volgą“.
1991 metais nusikalstamumas Kaune smarkiai išaugo. Kaip grybai po lietaus, dygo banditų grupuotės ir brigados. Pats Henytė stačia galva nėrė į automobilių vagysčių ir spirito kontrabandos verslą. Masinis banditizmas Vidaus reikalų ministerijos vadovybei kėlė nerimą, o 6-oji valdyba, sukurta kovai su organizuotu nusikalstamumu, akivaizdžiai nesuvaldė augančio nusikalstamumo ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Metų pradžioje veikė daugiau nei 20 stambių nusikalstamų susivienijimų ir daugybė smulkių, neregistruotų gaujų, vienijančių kiemus, nedideles gatves, kurios taip pat įnešė savo indėlį į Kauno kriminogeninės padėties plėtrą. 1991-aisiais bendroji kriminalinė padėtis artėjo prie sprogimo ribos.
„Tais laikais dažnas kaunietis mėgdavo prisistatinėti esąs „daktarų“ atstovas. Išėję iš restoranų jaunuoliai šokindėdavo ant greta stovinčių mašinų stogų, – prisiminė tų metų įvykius Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įkūrėjas Alvydas Sadeckas. – Tik sukaupę visą informaciją suvokėme, kas išties yra tikrieji „daktarai“, o kas prisidengdavo jais. Su atrinktais „veikėjais“ mes ir dirbdavome. Lygiai tokiais pat metodais operatyvininkai dirba ir šiomis dienomis. Tad būtina tokius asmenis išgryninti, suvesti į tam tikrą branduolį, ir galiausiai paaiškėja tikrieji nusikalstamos organizacijos atstovai“.
Didžiausi vargai – prieš akis
Šiandien A. Sadeckas teigia, jog į sparčiai išaugusį nusikalstamumą nežiūrėjęs pro VRM pastato ar tamsintus tarnybinio automobilio langus. Jis pats prižiūrėjęs kriminalistų darbus, rengdavęs kratas, dalyvaudavęs apklausose, prižiūrėdavęs rezonansinių bylų tyrimus.
Operatyvininkų duomenimis, tuo metu Kauno banditų gaujos formavosi pagal jų įkūrėjo gyvenamąją vietą ir pradines įtakos zonas. Netrukus miesto grupuočių įtakos sferos tapo nenuspėjamos. Konkreti struktūra patekdavo dažniausiai po kurios nors miesto gaujos „stogu“ nepriklausomai nuo jos buvimo vietos. Bet buvo atvejų, kai verslo įmonė turėjo net kelis „stogus“. 2 psl. >
kaunas 2009-11-30 13:35
agurkai jai nezinai kas ten ira isvis negrybauk nors nes prarugsi dar
neidomu 2009-10-02 13:55
teisesauga nenormalus.. palikit ramibeja tuos kauno mafijozuz .. mazieji ganksteriai tures sau...
mh 2009-09-29 00:02
nuo kada Kalina tapo Psidze
agurkas 2009-08-02 20:12
nuotraukoje ne Psydze , bet agurkas is Slabotkes[ senis ]