Naujienos
Liudvika Pociūnienė ir Algimantas Valantinas
Juozapota iš Jono Biliūno "Liūdnos pasakos" stebėjosi, "kiek daug ponų ir kokie visi gražūs", kurių veltui klausinėjo: "Ar nematėt mano Petriuko?" Liudvika Pociūnienė liepos 6-osios iškilmėse prezidentūroje galėtų sukti prie gražiausio pono - generalinio prokuroro Algimanto Valantino, klausdama: "Ar nematėt mano... ?" To paties galėtų paklausti ir prezidento Valdo Adamkaus.
Direktyva.
Iš tikrųjų šioje istorijoje L.Pociūnienė daug sykių turėjo progos įsitikinti, "kiek daug ponų ir kokie visi gražūs", tačiau, kaip J.Biliūno Juozapota, likdavo viena su neatsakytu klausimu: "Kas nužudė mano Vytautą?" Nuostabiausia, kad Generalinė prokuratūra (GP) tokio klausimo rimtai net nekėlė. Mat GP jau iki tyrimo pradžios žinojo atsakymą, kokio reikėjo Valstybės saugumo departamentui (VSD), anuomet valstybininkų valdomai Užsienio reikalų ministerijai (URM), prezidentui V.Adamkui, KGB rezervininkams.
Tas atsakymas iš karto po Vytauto Pociūno nužudymo Breste 2006 metų rugpjūčio 23 d. buvo paskelbtas per valstybininkų žiniasklaidą. Tai ne nusikaltimas, o nelaimingas atsitikimas. Iš pat pradžių tai buvo ne versija, o direktyva, padiktuota aukštuose kabinetuose, nuo kurios GP iki šiol nesitraukė nė per žingsnį. Visos kitos versijos buvo išjuokiamos, sykiu po mirties žeminant ir šmeižiant žuvusį Lietuvos pareigūną: neva jis iškritęs iš devinto aukšto šlapindamasis pro langą. GP prokuroras Gintas Ivanauskas 2007 metų liepos 13 d. nutarimu atsisakydamas kelti bylą dėl V.Pociūno šmeižimo, šią šmeižikišką versiją (kurią vėliau atmetė ekspertai) tik patvirtino. Neabejotinai tokia buvo GP vadovų pozicija.
Realiai pradėti tirti įtariamą Breste padarytą nusikaltimą prokurorų neprivertė ne tik L.Pociūnienė, bet net ir teismai.
Vien neatsakyti klausimai
Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui tylomis pritariant, nors šį rezonansinį ikiteisminį tyrimą vykdę prokurorai keitėsi, jų nuostata nesikeitė: kuo greičiau šią bylą nutraukti ir ją užmiršti, kad ji netrukdytų ramiai gyventi prezidentui V.Adamkui, VSD, URM ir pačiai GP. Tačiau šios ypatingos valstybės gyvenimui bylos užmiršti neleido visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida. Ir pirmiausia - pati L.Pociūnienė.
Per tuos beveik trejus metus susiformavo savotiška sistema: prokuroras skuba nutraukti ikiteisminį tyrimą, darydamas išvadą, jog V.Pociūno mirtis buvo nelaimingas atsitikimas; L.Pociūnienė, byloje pripažinta nukentėjusiąja, skundžia šį sprendimą aukštesniajam GP prokurorui (GP Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui Algimantui Kliunkai ir GP Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui), kurie tuos skundą atmeta, netiesiogiai patvirtindami, kad tai - GP vadovybės nekintanti pozicija. Tada nukentėjusioji su skundu kreipiasi į teismą.
L.Pociūnienės ir jos advokatų Kęstučio Čilinsko bei Jono Butkaus skunduose lengvai triuškinami prokurorų argumentai - per daug primityvus buvo GP noras kuo greičiau užversti šią bylą. Pavyzdžiui, eiliniame GP nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašomas 2006 metų rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir juo remiantis daroma išvada, kad "kambaryje bendra daiktų tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nėra". Tačiau įvykio vietos apžiūros protokolas neatmeta galimybės, kad kambaryje Nr. 909 buvo grumtynės. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota nenormali akinių padėtis ant grindų, rodanti, kad akiniai buvo ne padėti, o nukrito. Apžiūrėjus lavoną apatinio žandikaulio kampo srityje, kairėje pusėje, užfiksuotas slankumas. Kadangi nefiksuota išorinių odos ir kitų audinių sužalojimų, šis faktas gali rodyti iki kritimo buvusį itin stiprų smūgį į žandikaulį. Taip pat užfiksuota, kad V.Pociūnas nebuvo apsivilkęs. Marškiniai ant kairės rankos ir kelnių kilpinė atsegti. Toks apsirengimas rodo, kad V.Pociūnas dėl nežinia kokių priežasčių nespėjo apsirengti. Ant kambario palangės ir lango rėmo užfiksuota daugybė atspaudų, kurie, vertinant su kitais surinktais įrodymais, gali liudyti ne pasižiūrėjimą pro langą, o bandymą atsispirti išmetimui pro langą. Itin svarbus faktas yra tai, kad neužfiksuota, natūralaus kritimo atveju, slenkamųjų liemens ar kojų pėdsakų ant palangės ar lango rėmo apačios. Šių pėdsakų nebuvimas rodo, kad arba V.Pociūnas akrobatiniu šuoliu turėjo peršokti palangę ir lango rėmą, kas yra nelogiška, atsižvelgiant į rankų pėdsakus ant palangės, arba jis turėjo būti permestas pašalinės jėgos. 2 psl. >
vladas 2009-12-30 17:06
GAL LAIKAS SUŽINOTI APIE SAVIVALDYBĖS IR R. ŠALAŠAVIČIŪTĖS NUSIKALTIMUS...
vladas 2009-12-01 18:27
SIS LAISKAS ISSIUNTINETAS I VISAS UZSIENIO SALIU ATSTOVYBES.As Vladas Lukosevicius,...
znakorius 2009-07-01 23:19
Sprendžia ar galėjo iškristi, o kodėl nesprendžia ar negalėjo iššokti - juk buvo girtut...
tikras lietuvis 2009-07-01 23:17
Tokie straipsniai - eilinis purvasklaidos burbulas. Jei turite kokių nors įrodymų - teikite ir...