Saulius Jurkevičius (Gediminas Savickis, ELTA nuotr.)
Gimtadienių niekas nešvenčia tris kartus per metus, ir valstybei savo gimtadienį švęsti triskart yra keistoka - taip LŽ teigė Vilniaus licėjaus direktorius, istorijos mokytojas Saulius Jurkevičius.
Istoriko nuomone, išgyvename „kvailus ir maitojančius“ laikus, kai jaunuomenę neigiamai veikia bloga politinė aplinka, o nesibaigiančios reformos išsekino mokyklą, kuriai primetama nesibaigianti kaita. Anot S.Jurkevičiaus, sovietmečiu lietuvių tauta įrodė esanti gera vykdytoja, bet kai reikia galvoti savo galva, atsiranda daugybė problemų. Tapę Europos Sąjungos nariais, taikome mechaniškai įvairių valstybių patirtį, nesusimąstydami, ar ji tikrai tinka Lietuvai. Vis dėlto, nors periodas sunkus, S.Jurkevičiaus įsitikinimu, turėtume įveikti šį sunkų metą sustiprėję ir nepraradę tautinės savasties.
- Kokią prasmę Jums turi Liepos 6-oji - Valstybės diena?
- Esu tradicijos žmogus ir sunkiai priimu naujoves. Visos šventės į mūsų gyvenimą turi ateiti natūraliai, pamažu. Liepos 6-oji - nauja šventė, neturinti ryškios tradicijos mūsų gyvenime. Antai Vasario 16-ąją ir net Kovo 11-ąją jaučiame, išgyvename. O Liepos 6-oji man atrodo šiek tiek dirbtinė.
Juk būta ir diskusijų - ar tai tikra Mindaugo karūnavimo data? Gal įsivėlė klaida? Kai kurie istorikai sako, kad Mindaugo karūnavimas, tikėtina, vyko kitą dieną. Manau, valstybinės šventės neturėtų kelti jokių abejonių, ir dėl jų turi būti visuomenės sutarimas. O Liepos 6-oji - netradicinė, tęstinumo neturinti šventė: tarpukario Lietuvoje ji nebuvo švenčiama. „Iš viršaus“ nuleistos šventės nebūna vidujai išgyvenamos.
- Jūsų nuomone, Liepos 6-oji Jums atrodo esanti perteklinė šventė šalia Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios?
- Apskritai mes turime ir perteklinių švenčių, ir perteklinių atmintinų dienų. Mano vertinimu, tai - dėl sumaišties galvose. Nėra vienos krypties: švenčiame ir „raudonas“, ir „neraudonas“, ir katalikiškas šventes. Esame pasirengę švęsti viską. Nėra aiškios valstybės pozicijos.
Kiek galima švęsti valstybingumą? Juk nenormalu būtų žmogui savo gimtadienį švęsti tris kartus per metus. Draugai nesuprastų. Svarbiausia valstybingumui diena, manau, yra Vasario 16-oji; po to, kaip minėtina diena, galėtų būti Kovo 11-oji. Valstybė turėtų turėti vieną savo šventę; galbūt - dvi; bet tikrai ne tris.
- Kaip Jūs suprantate „Tautiškos giesmės“ žodžius - „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“?
- Suprantu tiesiogiai, ne perkeltine prasme. Esu istorijos mokytojas, manau, turime daug garbingų istorijos pavyzdžių, į kuriuos galime lygiuotis. Būtent iš praeities galime pasisemti tvirtybės ir savo vertės suvokimo. Praeitis gali padėti mums atsikratyti tam tikro nevisavertiškumo komplekso. Pakaktų prisiminti kad ir praėjusio amžiaus partizanines kovas: jos primena apie žmones, autoritetus, į kuriuos galime lygiuotis.
Šiandien daug kam sunkiai suvokiama, kaip galima buvo viską aukoti dėl idėjos. Praeityje šitaip besiaukojančių asmenybių Lietuvoje buvo daug. Kaip tik todėl mes ir esame: kitaip gal jau būtume išnykę. 2 psl. >
Naujienos



















MMM 2009-07-05 18:00
O čia tau istorikas. Jam parūpo tikXIX ir XX amž. "Istorike", Lietuvai keliolika...
Aurimas 2009-07-05 17:18
Ir ką šis sovietinis vaiduoklis, su portalo pagalba, Lietuvos tūkstantmečio proga...
Ona 2009-07-05 12:19
Toka įspūdis, kad TIKRAI neprieštarautumėte jeigu būtų sugrąžintos visos sovietinės...
saunuolis 2009-07-04 20:41
teisingai kalba jurkevicius