Naujienos
Senoji Lietuvos sostinė Kernavė. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Šiemet Lietuva mini savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Mūsų šalies vardas tada, gūdžioje amžių migloje, pateko į rankraštį, sukurptą Vokietijos Kvedlinburgo mieste. Ten aprašytas nelinksmas įvykis – lietuvius krikštyti bandžiusio katalikų vienuolio Brunono žūtis Lietuvos pasienyje 1009 metais.
Ką mes žinome apie to laikmečio Lietuvą? Kokį kraštą pamatė čia atvykęs Brunonas ir jo palyda? Apie tai kalbamės su archeologu, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Gintautu ZABIELA.
- Lietuva šiemet švenčia savo vardo paminėjimo tūkstantmetį. Kiek, Jūsų manymu, ši data yra reikšminga kaip tam tikro istorinio lūžio atskaitos taškas? O gal Brunono Kverfurtiečio pasirodymas Lietuvoje tebuvo nereikšmingas epizodas?
- Šiaip aš prisidedu prie tų žmonių, kurie mano, kad šįmet turėjo būti švenčiamas Lietuvos (o ne jos vardo) tūkstantmetis. Kaip ir žmogaus – gimimo ir vardo dienos nėra tokio pat reikšmingumo. Aišku, aš nenoriu pasakyti, kad 1009 metai yra Lietuvos gimimo diena. Lietuva buvo ir iki tol, tik mes nežinome ir greičiausiai niekada nesužinosime, nuo kada. Ir tai ne tik Lietuvos, bet ir kone kiekvienos senos valstybės istorijos bruožas. Seniausių jas liudijančių raštų išliko labai nedaug, dažniausiai atsitiktinai. Tam tikra prasme atsitiktinis yra ir Brunono žūties paminėjimo išlikimas. Tačiau ne visai. Pirmosios krikščioniškosios misijos Baltijos rytiniame krante buvo retos, o vykdytos tokio veiklaus misionieriaus kaip Brunonas, ko gero, beveik ir unikalios. Tad 1009 metų data tikrai gali būti laikoma Lietuvos integracijos į Europą (aišku, ano meto supratimu – krikščioniškąją) pradžia. Tačiau drįsčiau teigti, kad pačiai Lietuvai ši šventojo mirtis didesnės įtakos nepadarė. Nei tada, nei dabar. Ano meto Lietuva dar beveik du amžius buvo sunkiai matoma kaimynams, o šiandieninė su savo garbingu jubiliejumi tikrai nesielgia taip, kaip derėtų.
- Lietuva 1009-aisiais: ką mes apie ją žinome? Koks tai kraštas? Ką pamatė Brunonas, atvykęs į Lietuvą?
- Lietuvos istorija intensyviau tyrinėjama du paskutinius amžius, tačiau, kaip jau minėta, dėl didelio rašytinių šaltinių skurdo, apie daugelį jos gyvenimo sričių mes mažai ką galime pasakyti net ir pasitelkę plačius analogus bei demonstruodami puikų apsiskaitymą. 1009 metai yra labai konkreti data, kurią nuo kitos, artimiausios konkrečios datos skiria dešimtmečiai. Šią milžinišką mūsų pažinimo istorinę spragą gali padėti užpildyti archeologija, tačiau ji šiandien yra nelyginimai mažiau tiksli, o jos duomenys renkami lėtai ir dažnai sunkiai interpretuojami. Kalbant apie 1009 metų Lietuvą, būtent archeologija jos amžių ūkuose išplaukusiam vaizdui suteikia šiek tiek spalvų. To laiko Lietuva – tai įvairių baltų genčių kraštas. Šios gentys buvo ne šiaip klaidžiojančios tarp miškų. Jas jau jungė atitinkama vidinė valdžia, Brunono atveju besireiškianti per valdovą Netimerą. Kad to laiko genčių vyresnieji jau buvo susiformavęs visuomenės sluoksnis, liudija tiek su jų gyvenamosiomis vietomis siejami piliakalniai, tiek ir įkapėmis išsiskiriantys senieji palaidojimai. Buvo ir kažkokios teritorinės struktūros. Neaiškius jos kontūrus galime bandyti apčiuopti ant Lietuvos žemėlapio dėliodami galimai vienalaikius archeo - logijos objektus. Genčių ekonomikos pagrindas – žemės ūkis ir vietos verslai, gyvensena sėsli, tradicijos, atrodo, irgi stabilios. Visam tam pagrįsti archeologija irgi suteikia duomenų. XI a. pradžia, arba plačiau – X–XI a. riba, – nėra kokių nors baltų visuomenės sukrėtimų epocha. Ji ateis vėliau. Gal šis stabilumas ir yra paaiškinimas, kodėl Brunonas ėjo į Lietuvą ir kodėl jo misija baigėsi nesėkme. 2 psl. >
Brunonas nėjo krikštyti tuščios žemės 2009-07-10 03:19
Ten- tojer žemėje jau gyveno žmonės ,gaminosi maistą,gynėsi nuo tų kuriuos laikė...
skalda 2009-07-08 21:36
ar tik nebus tas istorikas lenkiškojo Bumblausko klano narys?
>Ponas Zabiela, 2009-07-08 18:39
nepjauk grybo...
v 2009-07-08 18:38
Lietuva viena is seniausiu valstybiu, geda kad baznytininku primestam tukstantmeciui ir surisant...