1993 m. spalio 12-ąją Lietuvoje pirmąsyk šaltakraujiškai nužudytas žurnalistas V. Lingys
Kai kurie praeityje Vilnių šiurpinusios grupuotės „Vilniaus brigada“ veiklos faktai skatina atidžiau pažvelgti į šiandien keistai susipynusius valdžios ir verslo ryšius, rašoma naujausioje „Balsas.lt savaitėje“.
Dar prieš dešimtmetį „Vilniaus brigados“ vardas ir su jais siejami grėsmingos išvaizdos vyrukai kėlė siaubą ne tik sostinės, bet ir visos šalies verslininkams, politikams bei teisėsaugininkams. Žurnalisto, kuris daugelį metų atlieka įvairius tyrimus, tarp jų – ir kriminalinius, teigimu, dar aštuntojo dešimtmečio viduryje – gerokai anksčiau prieš patį šios gaujos siautėjimo piką – jos nariai mėgdavę nevaržomai vakaroti tuomečio „Lietuvos“ viešbučio restoranuose.
Šiandien apie kadaise galingus vilniečių gangsterius jau beveik nieko negirdėti, tačiau kalbama, kad jie, remdamiesi patikėtiniais, aktyviai kontroliuoja didžiausius šalies bankus, žinomas sostinės verslo bendroves, populiarius restoranus, kovų sporto šakų draugijas.
Iš kiemų – į biurus
Teisėsaugininkai pastebi, kad pastaruoju metu sostinės gangsterių gaujų lyderius atsiriboti nuo nusikaltimų paskatino tai, jog jie buvo sukaupę didžiules pinigų sumas ir nusprendė juos investuoti į pelningus verslo projektus.
Pamažu buvę grupuočių bosai, dažniausiai buvę sportininkai, tampa solidžių verslo įmonių bendraturčiais. Tačiau neretai, iškilus ginčams tarp partnerių arba konkurentų, vilniečiai prisimena savo kriminalinę praeitį ir kilusius nesutarimus sprendžia net pasitelkę fizinę jėgą.
Kadaise tarp sostinės reketininkų nežabotu elgesiu ypač garsėjo „Centuriono“ gauja. „Ji net turėjo savo įkurtą saugos struktūrą ir primygtinai siūlė paslaugas ne tik klestintiems verslininkams, bet ir paprastiems vilniečiams“, – prisiminė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka.
Mafijos veiklą ilgus metus analizavęs pareigūnas nelinkęs sureikšminti kadaise sostinėje karaliavusios „Vilniaus brigados“ smogikų. Anot jo, tais laikais mieste buvo ir kitų gerokai pavojingesnių susivienijimų.
Žurnalistą suvarpė kulkos
1993 metų spalio 12-osios rytas, daugiabučio namo kiemas S. Stanevičiaus gatvėje Vilniuje. Kaip įprasta, ankstų rytą dienraščio „Respublika“ žurnalistas Vitas Lingys atsikėlęs susiruošė važiuoti į redakciją. Į aštrių žurnalistinių tyrimų autorių mirtini šūviai buvo paleisti vos šiam priėjus prie kieme stovinčio automobilio.
Daugiausia kulkų kliuvo į krūtinę, viena – į skruostą, dar kelios lėkė pro šalį.
Praėjus pusvalandžiui, į kiemą privažiavo operatyvininkų, ekspertų, atvyko visų miesto specialiųjų tarnybų vadovai. Prieš mirtį žurnalisto rašiniuose buvo atskleisti korupciniai šalies valdžios ir mafijos ryšiai. Tad pirmiausia iškelta versija, kad V. Lingio žūtis tiesiogiai susijusi su jo darbu.
Tuo metu Lietuvoje tvyrojo slogi atmosfera. Žmonės kalbėjo, kad šalį seniai valdo banditai, kurie be baimės sulaukti atpildo gali leisti sau žudyti ne tik bendrus (savaite anksčiau, 1993-iųjų spalio 7-ąją, Kauno gyventojų ramybę sudrumstė garsios žudynės „Vilijos“ restorane), bet ir jiems „prasikaltusius“ verslininkus bei net apie jų veiklą prabilusį žurnalistą. Po V. Lingio mirties nusikaltėliai šalyje peržengė visas galimas ribas. 2 psl. >
Naujienos






















to Darius 2009-09-10 19:34
Nepatinka - neskaityk. Yra žmonių kuriems įdomu.
zhurnalavarliugos 2009-08-12 09:12
rashot:"1993 m. spalio 12-ąją Lietuvoje pirmąsyk šaltakraujiškai nužudytas žurnalistas V....
HH Nord 2009-07-28 11:52
Pagarba drasiam zmogui Arturui Paulauskui!!!
rauksle 2009-07-28 11:02
Amžiaus byloje valstybinį kaltinimą palaikęs A. Paulauskas teigė, kad šis didelio atgarsio...