Naujienos
Ekskomisaras J. Rimkevičius: „H. Daktaras ir jo sėbrai buvo gudresni už konkurentus, nes žinojo, kaip nusigvelbti pelningą kąsnį iš valstybės, pasinaudojant ryšiais tarp įtakingų valdžios vyrų“. Ruslano Kondratjevo nuotr.
Henrikas Daktaras savo memuaruose „Išlikt žmogumi“ aprašo savo susitikimus su tuometiniu komisaru Juozu Rimkevičiumi.
Mafijos kontroliuojamas verslas
Garsių Kauno verslininkų teigimu, 1993 – 1995 metais antrajame Lietuvos mieste joks verslas be banditų priedangos buvo neįmanomas. Nusikalstamų susivienijimų vykdomas totalinis verslininkų reketas – teisiškai vadinamas turto prievartavimu – buvo pasiekęs apogėjų.
Generalinės prokuratūros ataskaitoje „15 metų kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija“ teigiama, jog šalies gaujoms vadinamąsias „duokles“ – apibrėžtos sumos ar 10 – 15 proc. nuo likutinio pelno vienkartines ar periodines išmokas – mokėjo dauguma to meto verslininkų ir privačių įmonių. Reketas buvo pridengiamas, siūlant „apsaugos“, „draudimo“, „stogo“ (saugojimo nuo kitų nusikalstamų grupuočių ir jų narių įtakos ar reketo) „paslaugas“. Nepaklusnūs verslininkai, kurie atsisakydavo mokėti „duokles“, buvo bauginami sprogdinimais, padegimais ar kitais išpuoliais.
Dauguma sunkių nusikaltimų dažniausiai taip ir likdavo neišaiškinti – užsakytos žmogžudystės, įžūlus reketas, nusiaubti mafijai išdrįsusių pasipriešinti namai ir biurai, turto sunaikinimai.
Būtent dėl minėtų priežasčių kauniečiui verslininkuis Sigitui Čiapui teko bendrauti su H. Daktaru. Kalbama, kad Henytė, žinodamas jo sugebėjimus organizuoti verslą, nuolat piršosi į draugus, kviesdavo kartu šeimomis švęsti gimtadienius, kitas šventes. Tačiau S. Čiapas, verslininkų teigimu, vengdavęs tiesioginių kontaktų su „slabadinių“ aplinkos žmonėmis.
Pritrenkė verslininko užmojai
H. Daktaras savo autobiografiniame veikale rašo, jog 1994 metais jo buvęs draugas S. Čiapas buvo atvykęs ir pasiūlęs planą, kaip per metus nualinti daugybę Lietuvos gamyklų ir uždirbti 100 milijonų JAV dolerių.
Henytė tvirtina, esą prie šio plano įgyvendinimo turėjęs prisidėti S. Čiapo draugas – tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas Artūras Paulauskas bei buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas Aloyzas Sakalas. Būtent šiems žmonėms, anot Henytės, S. Čiapas buvo numatęs aukščiausius postus būsimojoje Vyriausybėje.
H. Daktaras teigia supratęs, kad S. Čiapui kažkas įsakė pasinaudoti Henytės autoritetu, o kai juodas darbas bus padarytas – kaip atpirkimo ožį atiduoti į teisėsaugos mėsmalę.
„Ne, Sigi, mums nepakeliui ir aš nedalyvausiu šiame žaidime! Ir apskritai esu nustebęs ir sukrėstas, kad tu, ieškodamas priedangos, užtarimo ir „torpedos“, pasirinkai mane, savo draugą (...). Sigis, tai išgirdęs, pabalo. Jo elgesys ir manieros pasikeitė akimirksniu ir pro sukąstus dantis iškošė: „Na, ką Henyte, tu manęs nesupratai, apšmeižei mano draugus ir mane, bet atsimink, kad nuo šios akimirkos visi mano draugai, sėdintys valdžioje, bus tavo priešai!”
„Po šio pokalbio Sigito nemačiau maždaug savaitę, bet užtat sulaukiau netikėto skambučio. Savo telefono niekam neduodavau, todėl nustebau ragelyje išgirdęs lyg ir pažįstamą, lyg ir ne, balsą. Skambino vilnietis Juozas Rimkevičius ir pakvietė mane atvažiuoti į sostinę rimtam pokalbiui“, – taip H. Daktaras aprašo vieną paskutinių savo pokalbių su S. Čiapu. 2 psl. >
kaunas 2009-11-30 13:38
ce tai besas nuotraukoi mentu vistpalaikis gaidzio galva supuves isgama.
tadas 2009-08-11 01:01
fd
tadas 2009-08-11 01:01
fd
zara 2009-08-08 20:25
Ko tas rimkis cia toks isitikines del visu mentu saziningumo. O gal jaunieji banditeliai istojo...