Naujienos
Visuomeninio jaunimo klubo (VJK) vasaros trečiadieninių diskusijų maratonas įsibėgėja ir įgauna vis didesnį pagreitį. Šiltą trečiadienio (2009-07-22) vakarą ant „Naručio kiemelio“ vejos susirinkę šešiolika jaunų žmonių ilgiau nei tris valandas diskutavo tema „Globali demokratija. Ar ji egzistuoja?“. Vangiai prasidėjusi diskusija vėliau virto labai įdomiais, intriguojančiais ir net aršiais debatais, o man teko nelengva užduotis visa tai aprašyti. Tai, kas pavyko, pateikiama šiame straipsnyje.
Kas yra [globali] demokratija?
Diskusiją moderavęs Dominykas ją pradėjo autobuse sumąstyta įžanga, kurioje ganėtinai išsamiai išdėstė pagrindinius diskusijos temos terminus ir aspektus. Jis papasakojo, kad pasibaigus šaltajam karui ir žlugus komunizmui demokratija pasiekė savo triumfą ir, nepaisant įvairių kritikų, idėja, kad demokratija šiuo metu yra geriausia valdymo forma yra plačiai pripažįstama ir priimtina. Tačiau šiais laikais tradicinė demokratija, kaip vienos valstybės valdymo forma, pasitraukia į antrą planą, užleisdama vietą tarptautiniams įvykiams ir politikai, todėl vis labiau didėja susidomėjimas globalia demokratija. Kas yra globali demokratija? Kaip teigė pats Dominykas, tai „pakankamai neaiški, miglota sąvoka“, turinti ir kitų terminų jai apibūdinti (tokių kaip, kosmopoliškumas, transnacionališkumas, supranacionališkumas). Svarbiausias globalios demokratijos bruožas – tai demokratija virš nacionalinio lygmens, neturinti jokių teritorinių ribų arba net apimanti visą pasaulį kaip vieną milžinišką demokratiją. Dominykas teigė, kad globalūs reiškiniai keičia pasaulį ir būtent todėl iškyla fundamentalūs klausimai apie pačios demokratijos prigimtį, iškilimą ir reikšmę, ir tai veda mus link globalios demokratijos svarstymo. Pats Dominykas pripažino, kad į šiuos klausimus atsakyti veikiausiai nepakaktų ne tik trijų, bet ir devynių ar dar daugiau valandų.
Galiausiai diskusijos dalyviams Dominykas uždavė pagrindinį diskusinį klausimą – ar globali demokratija yra įmanoma? Dėl didžiulio įžangoje pateikto informacijos srauto suglumę susirinkusieji negalėjo iškart atsakyti į šį sudėtingą klausimą, todėl įsivyravo diskusija apie tai, kas apskritai yra toji demokratija [?]. Trumpą, bet nejaukią tylą pirmoji pertraukusi Simona išvardino kertinius demokratijos principus: sąžiningi rinkimai, politinis piliečių aktyvumas, daugiapartinė sistema ir kt. Į diskusiją greitai ir aktyviai įsijungęs Nūris paprieštaravo Simonai įvardindamas savo demokratijos apibrėžimą. Pasak jo, demokratija – tai savotiškas indas, kuris turi būti pripildytas, todėl Simonos išvardinti principai nieko negarantuoja.
Simas papildė Nūrį, teigdamas, jog šiais laikais tą demokratijos indą užpildo liberalizmo ideologija ir būtent todėl taip dažnai girdima sąvoka „liberali demokratija“. Tiesa, Simas taip pat pabrėžė, kad demokratija neturi vienos „pririštos“ ideologijos, nes ji skirtingai veikia ir atrodo tokiose šalyse kaip, tarkim, Kenija, JAV ar Lietuva. Silvestras pateikė savąją demokratijos formulę – tikėjimo, žodžio ir susirinkimų teisių užtikrinimas. O Marijušas iškart šiek tiek paprieštaravo šiai formulei, teigdamas, kad religija ir valstybės valdymas – visiškai nesuderinami dalykai. Galiausiai bene vienbalsiai buvo pritarta Simo minčiai, kad demokratija – tai, visų pirma, daugumos [50% + 1] valdžia.
„Olialia pupytės“ ar musulmonės – kas laisvesnės? 2 psl. >
darius 2009-08-16 23:47
O kas dabar yra demokratija? Nes Lietuvoje tai tikrai ne demokratija
. 2009-08-08 18:53
Another talking shop
demo 2009-07-30 20:01
kas ta demokratija dabar? as nesusigaudau. Anglija su visa DB yra monarchija bet gi...
qaz 2009-07-29 00:22
Gaila esu ne vilnietis. Tikrai norėtųsi tokioj diskusijoj sudalyvaut.